Kedrai dažnai pasirenkami dėl savo dekoratyvumo žiemą ir gebėjimo suteikti privatumą kaip gyvatvorės nuo vėjo. Šie visžaliai medžiai paprastai nereikalauja daug priežiūros, todėl rudas spyglių atspalvis ar jų kritimas gali sukelti nerimą. Tačiau ne visos rudos spalvos priežastys yra pavojingos ar reikalauja skubių veiksmų – svarbiausia atskirti, ar tai natūrali medžio reakcija, ar aplinkos streso signalas.
Natūralus spyglių kritimas
Viena iš dažniausių priežasčių, kodėl kedras ima ruduoti, visiškai natūrali. Šis reiškinys, vadinamas „kedro vėliavavimu“, reiškia tolygų senų, vidinių spyglių numetimą. Dažnai rudenį arba žiemą prieš nukritimą spygliukai pasikeičia spalvą iš geltonos ar oranžinės į rudą. Tai būdinga visoms spygliuočių rūšims – kartais net iki trečdalio visų spyglių nukrinta, tačiau pavasarį medis vėl visiškai sužaliuoja.
Neteisingas laistymas
Kedrų šaknys įsikūrusios negiliai, todėl jie ypač jautrūs sausroms ir karštam orui. Jei trūksta drėgmės, spygliukai ima ruduoti, ypač naujai pasodintuose medžiuose. Svarbu laistyti lėtai ir gausiai, kad dirva įgautų drėgmės keletą pėdų gylyje, tačiau nesušlaptų per daug. Nukritę seni spygliukai tampa puikiu natūraliu mulčiu – skatindami drėgmės išlaikymą ir praturtindami dirvą maistinėmis medžiagomis.
Visgi, per didelis kiekis vandens – taip pat žalingas. Jei šaknys nuolat laikomos permirkusioje dirvoje, pradeda vystytis puvinys ir spygliukai ima ruduoti netaisyklingomis, atsitiktinėmis dėmėmis. Tinkama drenažo sistema ir laistymo saikas padeda išvengti šios problemos.
Dirvožemio trūkumai
Per rūgštus dirvožemis ar trūksta pagrindinių maisto medžiagų, pvz., azoto ar fosforo – kedras gali pradėti ruduoti. Jei kyla įtarimas, kad kaltas dirvožemio nevisavertiškumas, naudinga atlikti dirvos tyrimą ir atitinkamai koreguoti trąšų sudėtį. Per stipriai suslėgta, kieta žemė – ypač pavojinga ką tik pasodintiems kedrams, nes gali pažeisti šaknis ir skatinti stresą.
Cheminiai pažeidimai
Žolelių naikikliai ar kelyje barstoma druska taip pat sukelia palaipsninį spygliukų rudavimą, jei cheminės medžiagos pasiekia medžio šaknis kartu su vandeniu. Per ilgesnį laiką didelė chemikalų koncentracija gali net pražudyti augalą. Lygiai taip pat pavojingas per gausus trąšų naudojimas – svarbu laikytis dozavimo rekomendacijų.
Kenkėjų poveikis
Kenkėjai gali kenkti spygliams ir medienai, dėl ko kedro medis ima ruduoti ir netenka stiprumo. Laiku aptikus voratinklines erkutes ar pumpurėdžius, pakanka reguliaros medžio apžiūros ir veiksmingo insekticidinio muilo ar biologinių preparatų. Jei medį puola žievėgraužiai, ypač kai jis jau patiria papildomą stresą, kyla pavojus prarasti visą medį. Kai žievėgraužio lervos įsiskverbia į žievę, efektyvaus gydymo dažnai nebelieka.
Svarbu laistyti tinkamai ir užtikrinti, kad medis turėtų pakankamai drėgmės. Regionuose, kur žievėgraužiai sudaro problemų, ankstyvą pavasarį ar vasaros pradžioje galima profilaktiškai purkšti insekticidais su tokiomis veikliosiomis medžiagomis kaip karbaryl, permetrinas ar bifentrinas.
Ligų poveikis kedrams
Kedrų rudavimą gali sukelti ne tik aplinkos veiksniai, bet ir įvairios grybelinės, bakterinės ar virusinės ligos. Pvz., šaknų puvinys (atsirandantis dėl Armillaria ar Phytophthora grybų) bei lapų ligos, tokios kaip Keithia, pasireiškia tamsiomis dėmelėmis ant spyglių. Pradžioje ant spyglių pastebimos nedidelės, apvalios juodos ar rudos dėmelės, vėliau pažeisti plotai plinta. Kai kurios ligos efektyviai valdomos specialiais fungicidais ir ligotų šakų išpjovimu.
Kokie dar požymiai išduoda problemas?
Rudavimas – tik vienas iš požymių, kad kedrui kažkas negerai. Sumažėjęs augimo tempas, ypač jei medis ima augti lėčiau nei anksčiau ar lėčiau už kitus šalia augančius medžius, dažnai išduoda sveikatos problemas. Kiti ženklai: atsilaisvinusi ar besilupanti žievė, retėjantis vainikas, trapūs, lengvai lūžtantys stiebai ar šakelės. Jei prie kamieno pagrindo pasirodo baltos grybelio sankaupos, galima įtarti šaknų puvinį, o kai kurios ligos ir kenkėjai spyglius nudažo gelsvu ar pilkšvu atspalviu.
Kaip padėti kedrui?
Pastebėjus pernykščių spygliukų rudavimą ar kitus požymius, svarbu kuo greičiau pašalinti priežastį ir sumažinti stresą – kartais užtenka koreguoti drėkinimą ar papildyti trūkstamomis medžiagomis. Kovoje su ligomis ar kenkėjais laiku taikomos priemonės leidžia apsaugoti medį – svarbu stebėti, jog žala nespėtų išplisti. Jei didelė dalis medžio ar gyvatvorės stipriai pažeista ilgą laiką, išsaugoti tokį kedrą gali būti sunku.
Genint nudžiūvusias ar pažeistas šakas medis sutelkia energiją sveikam augimui ir mažėja ligų bei kenkėjų plitimo rizika. Be to, išsaugomas gražus gyvatvorės vaizdas.
