Japoniški klevai – tikra bet kurio sodo puošmena. Jų išraiškinga lapų spalva rudenį ir grakšti forma žavi ne vieną. Nors šie medžiai nereikalauja sudėtingos priežiūros, tam, kad jie ilgai išliktų sveiki, būtina skirti dėmesio tinkamam genėjimui.
Kada genėti japonišką klevą
Geriausias metas formuoti japonišką klevą – vėlyva žiema arba ankstyvas pavasaris, kai medis dar ilsisi, o stipriausi šalčiai jau atsitraukė. Tuo laikotarpiu atliekamas pagrindinis genėjimas padeda išvengti stresinių situacijų ir infekcijų rizikos.
Genėdami be lapų, gerai matysite šakas ir galėsite lengvai išsirinkti, kurias iš jų reikėtų pašalinti. Vėlyvą pavasarį ar vasarą, kai medis aktyviai auga, didesnių pjūvių geriau nesiimti, nes jauna mediena tuo metu jautresnė kenkėjams bei orų permainoms. Be to, tokiu metu medis turėtų kaupti jėgas lapams, o ne gydyti žaizdas. Rudenį klevą apkarpyti nerekomenduojama, nes tai gali padaryti jį pažeidžiamą šalčiui.
Kita vertus, lengvas formavimas ir nukirpti pavienes šakeles, kad medis atrodytų tvarkingai, galima ir vėlyvą pavasarį ar vasaros pradžioje. Visus sausus, ligotus ar pažeistus ūglius šalinti verta bet kuriuo metų laiku.
Kaip atlikti genėjimą
Japoniško klevo genėjimas reikalauja tiek kruopštumo, tiek meninio pojūčio. Tikslas – ne tik stiprus medis, bet ir harmoningai išsidėstęs vainikas bei tvarkinga išvaizda.
Pirmiausia atidžiai apžiūrėkite medį ir pašalinkite visas džiūstančias, pažeistas ar ligotas šakas. Geninti reikia prie pat šakos apykaklės – tai ta vieta, kur šaka išauga iš stambesnės šakos ar pagrindinio kamieno.
Būtinai naudokite aštrius, sterilizuotus įrankius, kurie apsaugos nuo infekcijų rizikos. Smulkesnių šakelių apkarpymui tiks rankinės žirklės, o storesnėms bei sunkiai pasiekiamoms – didesnės žirklės ar žnyplės.
Praėjus 2–3 metams po pasodinimo, kuomet medis jau įgavo natūralią formą, galima pradėti formuoti norimą medžio aukštį, plotį ir siluetą per poilsio laikotarpį. Svarbiausia – siekti lengvų, nesusilietusių šakų sluoksnių, kad tarp lapų liktų erdvės ir prasiskverbtų saulė.
Pašalinkite tarpusavyje besikertančias, silpnas ar iškreiptas šakas, taip pat tas, kurios auga vertikaliai ar į vainiko vidų. Stenkitės genėti šaką iki šoninio pumpuro ar šoninės šakelės, o ne palikti „stuobrių“ viduryje šakos. Geriausia, jei persikertančias šakas nupjausite kuo arčiau kamieno, taip sumažinsite vėlesnį jų augimą ar trintį.
Pradėkite genėti nuo apatinės medžio dalies ir pirmiausia išretinkite vidinę vainiko dalį. Saugokite, kad liktų vientisas, subalansuotas vainikas – nereikėtų šalinti daugiau nei trečdalio visų šakų vienu metu, nes medis gali patirti šoką.
Vasarą, kai medis pasipuošęs lapais, galite atlikti subtilų papildomą genėjimą, tačiau labai neapsunkinkite augalo. Stebėkite, kur formuojasi pumpurai. Jeigu jie auga netinkamose ar nelygiose vietose, šalinimas rankomis yra paprastesnis ir mažiau traumuojantis nei genėti jau išaugusias šakeles.
Priežastys, kodėl reikia genėti japonišką klevą
- Skatina tinkamą vainiko formą ir natūralų augimą
- Pagerina šviesos ir oro cirkuliaciją tarp šakų
- Padeda išvengti ligų, kenkėjų ir pažeidimų
- Pašalinus senas ar ligotas šakas, medis atrodo tvarkingiau ir sveikiau
- Skatina naują, vešlų augimą
- Galima suformuoti medžiui norimą dydį ir estetiką
Praktiniai genėjimo patarimai
- Genėjimo būdas priklauso nuo to, ar medis aukštas, ar svyrančios formos. Bet kuriuo atveju svarbiausia – palikti natūralų, harmoningą siluetą ir užtikrinti, kad oras galėtų laisvai skverbtis pro šakas.
- Kasmet neturėtų būti šalinama daugiau nei trečdalis medžio šakų, o pagrindinius formavimo darbus atlikite medžio ramybės laikotarpiu.
- Būtina sterilizuoti įrankius tiek prieš, tiek po darbų, kad neplatintumėte ligų.
- Nepjaukite į šakos sustorėjimą ties kamienu – šios vietos žalojimas gali paskatinti puvimą.
- Pažeidus daug lapų, medis gali likti silpnesnis; mažiau lapų reikš mažiau sukauptos energijos, o pats medis taps sunkiau atsparus ligoms ir žalingiems aplinkos veiksniams.
