Skersvėjai namuose gali labai greitai atšaldyti patalpas, net jei šildymas veikia visu pajėgumu. Dažniausiai problema nėra „paslaptinga“ – oro kelią į vidų galima gana tiksliai atsekti, o sprendimai neretai būna paprasti: nuo sandarinimo juostų ir putų izoliacijos iki kelių korekcijų palėpėje ar prie langų.
Žemiau pateikiami 10 praktiškų būdų, kaip sumažinti skersvėjus ir šilumos nuostolius. Daugumą jų galima atlikti savarankiškai, o sudėtingesniais atvejais verta pasitarti su specialistais.
1) Skersvėjai per elektros lizdus ir jungiklius
Elektros lizdai bei šviesos jungikliai gali tapti netikėtu oro „tuneliu“, ypač jei sienų ertmės nėra tinkamai izoliuotos. Per mažus tarpus aplink montavimo dėžutes į patalpą patenka šaltas oras, o jūs tai jaučiate kaip lengvą, bet nuolatinį pūtimą.
Greitas sprendimas – specialūs lizdų sandarikliai (plonos izoliacinės tarpinės), montuojami po dekoratyvine dangtele. Jie sumažina oro judėjimą tarp sienos ir dangtelio.
2) Tarpai tarp grindų lentų
Senuose būstuose skersvėjai dažnai kyla iš apačios: per grindų lentų tarpus arba vietas, kur subgrindys įrengtos nepakankamai sandariai. Net siauri plyšeliai gali leisti orui cirkuliuoti ir „traukti“ šilumą iš patalpų.
Paprastas būdas greitai pagerinti komfortą – patiesti kilimus ar didelius takus. Jie veikia kaip papildomas izoliacinis sluoksnis ir iš karto sumažina šalto oro pojūtį.
3) Neužsandarintos angos aplink vamzdžius ir laidus
Namas turi daug vietų, kur sienas ar perdangas „praduria“ komunikacijos: lauko vandens čiaupai, ventiliacijos išėjimai, kaminas, kanalizacijos stovai, elektros ar interneto kabeliai. Jei šios vietos apdailos metu nebuvo sandariai užpildytos arba senas sandariklis suskeldėjo, per angas ima judėti oras.
Prie mažesnių plyšių tinka elastinis hermetikas, o didesnėms ertmėms – mažo plėtimosi montavimo putos. Svarbu užpildyti angą aplink vamzdį ar laidą taip, kad neliktų oro tarpų.
4) Nekokybiška arba „suprastėjusi“ šilumos izoliacija
Skersvėjus gali lemti ir netinkamai sumontuota izoliacija. Pavyzdžiui, izoliacinė medžiaga gali būti per maža konkrečiai sienos ertmei, palikti plyšius, arba garo izoliacija (plėvelė) gali būti blogai pritvirtinta ar vietomis atsikabinusi. Tokiais atvejais oras juda laisviau, o šiluma „pabėga“ greičiau.
Dažnai efektyviausia pradėti nuo lengvai pasiekiamų vietų: palėpės, rūsio ar ventiliuojamo pamatų tarpo, taip pat atvirų sienų remonto metu. Jei sienos uždaros ir jose naudojama įpučiama izoliacija, izoliacijos sluoksnį gali tekti papildyti, kad viršuje neliktų „tuščių zonų“.
5) Langai ir durys
Langai ir durys – vienas dažniausių skersvėjų šaltinių. Laikui bėgant tarpinės susidėvi, durų apačioje atsiranda plyšys, o langų rėmų sandūrų vietose gali atsirasti mikroįtrūkimų.
Padeda sandarinimo juostos, tarpinės, durų apačios „šepetėliai“ ar slenksčio sandarikliai. Net paprastas sandarinimas neretai pastebimai sumažina šilumos nuostolius ir poreikį nuolat kelti termostato nustatymus.
6) Palėpės nesandarumai
Šiltas oras natūraliai kyla į viršų, todėl palėpė dažnai tampa vieta, per kurią prarandama daug šilumos. Jei palėpėje yra neizoliuotų ar neužsandarintų plyšių, šiltas oras išeina, o vėsesnis gali „nusileisti“ atgal į gyvenamąsias patalpas kaip skersvėjis.
Palėpėje verta apžiūrėti vietas aplink šviestuvus, ventiliacijos vamzdžius, laidų pravedimus. Tarpus galima užsandarinti hermetiku arba putomis iš palėpės pusės, kad oras nejudėtų pro lubų konstrukciją.
7) Atvira arba prastai sandarinanti židinio sklendė
Kaminas sukurtas taip, kad efektyviai ištrauktų dūmus, bet jis gali veikti ir priešinga kryptimi – įtraukti šaltą lauko orą į vidų. Jei židinio sklendė palikta atvira arba neužsidaro sandariai, skersvėjis gali būti labai juntamas.
Pirmiausia įsitikinkite, kad sklendė po kūrenimo tikrai uždaryta. Jei ji uždaryta, bet oro vis tiek patenka, galima naudoti pripučiamą kamino užtvarą, kuri laikinai užkemša dūmtraukį ir sumažina oro srautą.
8) Įleidžiami (lubiniai) šviestuvai
Įleidžiami šviestuvai lubose kartais tampa „praėjimu“ tarp šiltesnių patalpų ir vėsesnės palėpės. Kadangi palėpėje dažniausiai šalčiau ir labiau vėjuota, pro šviestuvo zoną gali jaustis oro judėjimas.
Sprendimai: palėpėje virš šviestuvų montuojami izoliuoti, sandarūs gaubtai arba pasirenkami šviestuvai, pritaikyti kontaktui su izoliacija, kad izoliacinę medžiagą būtų galima saugiai kloti virš jų.
9) Išdžiūvę vandens „kamščiai“ santechnikoje
Kartais skersvėjo pojūtis atsiranda iš netikėtos vietos – per kriaukles, dušą, vonią ar net tualetą. Jei kartu juntamas silpnas kanalizacijos kvapas, tikėtina, kad sifone (vandens užlaikymo dalyje) nebėra vandens.
Sifonas sukuria vandens barjerą, neleidžiantį orui iš kanalizacijos patekti į patalpas. Jei įrenginys ilgai nenaudotas, vanduo gali išgaruoti. Paprasta išeitis – nuleisti vandenį tualete ir maždaug minutę paleisti vandenį kriauklėje, duše ar vonioje, kad sifonas vėl prisipildytų.
10) Namo „sėdimas“ ir mikroįtrūkimai
Senesniuose namuose laikui bėgant gali šiek tiek „sėsti“ pamatai. Dėl to atsiranda smulkių įtrūkimų sienose, ties langų ir durų rėmais, pamato sandūrose. Net jei plyšiai atrodo menki, jie gali tapti pastoviu šalto oro įėjimu.
Smulkius įtrūkimus dažniausiai geriausia užpildyti elastingu hermetiku, o didesnes ertmes – putomis, kurios užpildo tūrius ir sumažina oro judėjimą. Jei plyšiai didėja ar matomi konstrukciniai pažeidimai, tuomet verta įvertinti priežastį ir imtis tikslingesnio remonto.
Kaip greitai rasti, iš kur pučia
Jei nežinote, nuo ko pradėti, praktiška strategija – tikrinti dažniausius taškus iš eilės: langai ir durys, lizdai, palėpės praėjimai, o tuomet komunikacijų angos. Skersvėjai dažnai susideda iš kelių mažų nesandarumų, todėl geriausi rezultatai pasiekiami sujungus kelis paprastus sprendimus į vieną planą.
