Ne kiekvienas „piktžolės“ vardu vadinamas augalas atrodo prastai. Kartais piktžole laikomas visiškai dekoratyvus, net populiarus augalas – vien todėl, kad jis turi vieną ar kelis nepageidaujamus bruožus. Dažniausiai taip nutinka tuomet, kai augalas pradeda plisti nekontroliuojamai: užgožia kitus želdinius, „pabėga“ už jam skirtos vietos ribų ir priverčia skirti daug laiko jo šalinimui, kol dar nepadarė žalos sodo augalams.
Žemiau – septyni iš pažiūros patrauklūs augalai, kurie neretai tampa problema dėl agresyvaus plitimo ir (arba) toksinio poveikio žmonėms ar gyvūnams. Taip pat – praktiški būdai, kaip juos išnaikinti arba suvaldyti.
Kodėl dekoratyvus augalas gali tapti piktžole?
Piktžolė – tai ne konkreti augalų grupė, o „vaidmuo“ sode. Tas pats augalas vienoje vietoje gali būti vertinamas kaip puiki danga, o kitoje – kaip varginantis įsibrovėlis. Dažniausios priežastys, kodėl dekoratyviniai želdiniai įgyja piktžolės reputaciją:
- Invazyvumas – greitas plitimas šliaužiančiais stiebais, atžalomis ar šaknimis, kai augalas ima užimti vis daugiau ploto.
- Sunku išnaikinti – net išraušus antžeminę dalį, iš likusių šaknų fragmentų augalas atželia.
- Toksiškumas – kai kurios rūšys gali būti pavojingos žmonėms, šunims ar katėms, ypač jei augalo dalys praryjamos.
Ironiška, bet būtent tai, kas daro augalą puikia dirvos danga (greitas dengimas, tankus kilimas), dažnai paaiškina ir jo polinkį plisti per daug agresyviai.
Dekoratyvūs, bet probleminiai augalai sode
Žiemė (Vinca minor)
Žiemė – daugiametis, šliaužiantis augalas, dažnai pasirenkamas kaip visžalė dirvos danga. Ji formuoja tankų kilimą, turi smulkius žiedus (dažnai melsvus, violetinius, purpurinius ar baltus) ir gerai uždengia pliką dirvą. Tačiau šis „privalumas“ gali virsti bėda: žiemė linkusi sparčiai plisti ir užimti didesnį plotą, nei planuota. Be to, ji laikoma toksiška naminiams gyvūnams.
Kaip pašalinti:
- Pradėkite nuo rankinio rovimo, stengdamiesi ištraukti kuo daugiau stiebų ir šaknų.
- Po to būtina atkasti likusias šaknis – net maži fragmentai gali ataugti.
- Patikrinkite plotą po kelių savaičių ir pašalinkite naujus atželiančius ūglius.
Paprastoji gebenė (Hedera helix)
Gebenė vertinama dėl blizgių, visžalių lapų ir gebėjimo greitai uždengti žemę. Tai daugiametė vijoklinė rūšis: ji ne tik šliaužia paviršiumi, bet ir lipa į viršų, todėl kartais auginama prie sienų ar kitų atramų. Vis dėlto lipdama ji gali pakenkti pastatų apdailai, o pati gebenė laikoma invazyvia ir toksiška žmonėms bei gyvūnams.
Kaip pašalinti:
- Rankomis išraukite kuo daugiau augalo masės, ypač stambius stiebus.
- Tuomet atkaskite ir pašalinkite kuo didesnę šaknų sistemos dalį.
- Uždengus plotą neperšviečiama danga ir palikus ilgesniam laikui (apie metus), galima „užsmaugti“ likučius, kad jie nebeataugtų.
Šliaužiančioji ajuga (Ajuga reptans)
Šis augalas dažnai pasirenkamas dėl dekoratyvių, į viršų iškylančių melsvų ar violetinių žiedynų ir greitai susidarančio tankaus kilimo. Ajuga plinta ūgliais, todėl gana efektyviai užpildo tarpelius ir gali slopinti kitas piktžoles. Tačiau būtent dėl intensyvaus plitimo kai kur ji pati tampa nepageidaujama.
Kaip pašalinti:
- Prieš kasimą gerai palaistykite žemę – drėgnoje dirvoje lengviau pašalinti šaknis.
- Iškaskite augalus kartu su kuo didesne šaknų dalimi.
- Jei ajuga atželia, procedūrą pakartokite – tai gana įprasta, jei liko šaknų ar ūglių fragmentų.
Dėmėtoji notrelė (Lamium maculatum)
Dėmėtoji notrelė – dar viena kilimą formuojanti daugiametė dirvos danga, dažnai auginama dėl patrauklių, rausvai violetinių ar levandinių atspalvių žiedų. Nors ji gali būti naudinga pavėsingose vietose, tam tikromis sąlygomis notrelė pradeda sparčiai plėstis ir užgožti kitus augalus. Kai kurios dekoratyvinės formos gali būti ramesnės, bet pati rūšis neretai laikoma linkusia „pabėgti“ iš ribų.
Kaip pašalinti:
- Sudrėkinkite dirvą, kad šaknys lengviau pasiduotų.
- Iškaskite kuo daugiau šaknų, ypač ten, kur kilimas storiausias.
- Stebėkite plotą ir, jei augalas sugrįžta, pakartokite kasimą.
Pakalnutė (Convallaria majalis)
Pakalnutės dažnai žavi varpelio formos žiedais ir ryškiu kvapu, todėl ilgai laikomos „nekaltu“ dekoratyviniu augalu. Vis dėlto pakalnutė pasižymi agresyviu plitimu, o jos dalys laikomos toksiškomis. Tankiai suvešėjusi ji gali išstumti kitus daugiamečius augalus, ypač pavėsingose vietose.
Kaip pašalinti:
- Kasimas turi būti kruopštus: reikia šalinti kuo didesnę požeminės dalies dalį.
- Jei pakalnutė auga dideliu plotu, naudinga taikyti uždengimą neperšviečiama danga ilgesniam laikui (maždaug metams), kad augalas nebegautų šviesos ir nusilptų.
Skėtinė podofila (Podophyllum peltatum)
Šis daugiametis augalas dažnai auginamas dėl neįprastos išvaizdos – skėčio formą primenančių lapų. Tam tikruose regionuose jis laikomas vietine rūšimi, todėl ne visur priskiriamas invaziniams augalams. Tačiau palankiomis sąlygomis podofila gali tapti labai veržli ir pradėti determinuoti, kas augs šalia. Dar viena svarbi priežastis, kodėl ji kai kam atrodo „piktžolė“, – toksinis poveikis žmonėms ir gyvūnams.
Kaip pašalinti:
- Prieš kasimą palaistykite dirvą, kad šaknys lengviau atsiskirtų.
- Iškaskite augalą kuo pilniau, nes paliktos šaknų dalys gali atželti.
Arizema (Arisaema triphyllum)
Arizema taip pat kartais auginama kaip išskirtinis sodo akcentas. Vienas ryškiausių jos bruožų – dekoratyvios raudonos uogos, kurios rudenį išsiskiria iš kitų augalų fono. Vis dėlto, nepaisant patrauklios išvaizdos, šis augalas laikomas toksišku žmonėms ir gyvūnams, todėl daliai žmonių jis priskiriamas prie nepageidaujamų sodo „gyventojų“.
Kaip saugiau tvarkyti invazinius ir toksiškus augalus
- Dirbkite su pirštinėmis, ypač jei augalas laikomas toksišku.
- Pašalinkite šaknų likučius: dauguma dirvos dangų atželia iš menkų požeminių fragmentų.
- Rinkite atžalas reguliariai – keli trumpi tvarkymai dažnai veiksmingesni nei vienas „didysis“.
- Uždengimas danga gali būti ypač naudingas, kai kasimas vienas nepadeda.
