Vandens šildytuvas – vienas svarbiausių namų įrenginių, tačiau dažnai apie jį prisimenama tik tada, kai ima trūkti karšto vandens arba pasirodo nuotėkis. Nesvarbu, ar turite dujinį, ar elektrinį modelį, reguliarūs patikrinimai ir keli paprasti priežiūros darbai padeda įrenginiui tarnauti visą jam būdingą laiką – dažniausiai apie 10–20 metų.
Turint bazinių santechnikos žinių ir įprastų „pasidaryk pats“ įgūdžių, didelę dalį priežiūros galima atlikti patiems. Visgi kas kelerius metus pravartu suplanuoti ir meistro apžiūrą – tai padeda laiku pastebėti problemas, kurių plika akimi nepamatysite.
Saugumas prieš pradedant priežiūrą
Prieš atliekant bet kokius darbus svarbiausia – sauga. Vandens šildytuve dažnai būna labai karštas vanduo, be to, jis laikomas slėgyje. Atidarius netinkamą vožtuvą ar neteisingai nuėmus detalę, vanduo arba garai gali išsiveržti staiga ir nudeginti.
Dujiniai vandens šildytuvai turi papildomą riziką: kuro tiekimo sistema yra degi, o nuotėkiai ar netinkamai suveržtos jungtys gali sukelti pavojingą situaciją. Jei apžiūros metu pastebite neaiškius pažeidimus, nejaučiate užtikrintumo ar kyla įtarimų dėl dujų sistemos – remontą patikėkite specialistui.
- Dirbkite su apsauginėmis pirštinėmis ir akiniais.
- Rinkitės drabužius, kurie dengia odą (ypač rankas ir kojas).
- Prieš pradėdami įsitikinkite, kad galite saugiai išjungti elektrą ar dujas ir užsukti vandens padavimą.
Reguliarūs patikrinimai
Praktiškas grafikas – kas 2–3 mėnesius atlikti greitą vizualinę apžiūrą, o kas 4–5 metus suplanuoti pilną profesionalią patikrą. Toks ritmas padeda sugauti mažas problemas, kol jos netapo brangiais gedimais.
Ką apžiūrėti patiems
Apžiūros tikslas – įvertinti, ar nėra nuotėkių, korozijos ir nusidėvėjimo požymių. Patikrinkite:
- pačio šildytuvo korpusą ir apačią (ar nėra drėgmės, rūdžių, vandens lašėjimo);
- vamzdžių sujungimus, tarpiklius, varžtus, jungtis;
- vožtuvų zonas (ar nėra druskų apnašų, „prakaitavimo“);
- termostato nustatymą.
Temperatūros nustatymas dažniausiai rekomenduojamas maždaug 49–60 °C ribose (tai atitinka 120–140 °F). Per aukšta temperatūra didina nusiplikymo riziką ir gali labiau apkrauti įrenginį, o per žema – mažina komfortą ir gali lemti prastesnį vandens pašildymą.
Jeigu pastebite lašėjimą, ryškią koroziją, pažeistas jungtis ar bet ką, ko nemokate įvertinti – geriau kreiptis į meistrą, užuot eksperimentavus.
Vandens šildytuvo praplovimas
Vienas svarbiausių kasmetinių darbų – praplovimas. Laikui bėgant bake kaupiasi nuosėdos (dažniausiai mineralai iš vandens). Jos gali mažinti šildymo efektyvumą, didinti triukšmą, skatinti dėvėjimąsi ir trumpinti tarnavimo laiką.
Kaip pasiruošti praplovimui
Patogu pradėti iš vakaro: sumažinkite termostato nustatymą ir užsukite vandens padavimą į baką, kad vanduo spėtų atvėsti. Kitą dieną:
- išjunkite maitinimą (elektriniame) arba išjunkite šildymą pagal gamintojo logiką (dujiniame);
- atsukite artimiausią karšto vandens čiaupą, kad sistemoje mažėtų slėgis;
- prijunkite sodo žarną prie nuleidimo vožtuvo ir nukreipkite ją į saugią vietą (pvz., grindų trapą ar lauką);
- atsukite nuleidimo vožtuvą ir leiskite vandeniui su nuosėdomis pasišalinti;
- prireikus trumpam atidarykite vandens įleidimą, kad srovė padėtų išplauti likusias nuosėdas, tada vėl užsukite ir tęskite nuleidimą.
Baigę užsukite nuleidimo vožtuvą, atjunkite žarną, atidarykite vandens padavimą į baką ir leiskite jam prisipildyti. Tik įsitikinę, kad sistema pilnai užpildyta ir per čiaupą teka vanduo be oro, vėl įjunkite šildymą.
Anodo strypo patikra
Anodo strypas – tai metalinė detalė, kuri „aukojasi“ vietoje bako: ji pritraukia mineralus ir padeda sulėtinti vidinių bako sienelių koroziją. Kadangi ši detalė palaipsniui suyra, ją reikia patikrinti maždaug kas 3–5 metus ir prireikus pakeisti.
Kaip apžiūrėti anodą
- Išjunkite šildytuvo maitinimą.
- Prijunkite žarną prie nuleidimo vožtuvo ir nuleiskite apie 10 % bako vandens (kad atlaisvėtų vieta ir sumažėtų slėgis).
- Išsukite anodo strypą (jis būna viršutinėje bako dalyje) ir įvertinkite, kiek jis surūdijęs ar „suėstas“.
- Jei strypas stipriai sudilęs, pakeiskite nauju; jei dar tinkamas, įsukite atgal.
Jei detalė „užsikirtusi“ ir atsukti reikia daug jėgos, geriau nestumti iki lūžimo – per didelis spaudimas gali pažeisti sriegį ar sukelti nuotėkį.
Temperatūros ir slėgio vožtuvo patikrinimas
Temperatūros ir slėgio vožtuvas yra svarbi saugos dalis: jai suveikus, išleidžiamas perteklinis slėgis, kad bakas nebūtų perkrautas. Tokį vožtuvą verta trumpai patikrinti kas 2–3 mėnesius.
Kaip atlikti testą
- Suraskite vožtuvą (dažniausiai viršuje arba šone).
- Jei prie jo yra prijungtas išleidimo vamzdelis, jį atsargiai nuimkite tinkamu įrankiu.
- Trumpam ir švelniai pakelkite svirtelę – turėtų pasirodyti vandens ir oro išleidimas.
- Laikykitės atstumo, kad išvengtumėte kontakto su karštu vandeniu ar garais.
Jeigu vožtuvas nelaša visai, nuolat praleidžia vandenį arba atrodo pažeistas, tai ženklas, kad reikalinga specialisto konsultacija.
Vandens šildytuvų tipai ir kuo skiriasi priežiūra
Namuose dažniausiai sutinkami du pagrindiniai tipai: su kaupimo baku ir momentiniai (be bako). Pasirinkimas paprastai priklauso nuo būsto dydžio, karšto vandens poreikio, energijos efektyvumo ir eksploatacinių kaštų.
Dažniausios dalys, kurias verta žinoti
Šildytuvai su baku paprastai turi pagrindinį baką, o kai kuriose sistemose – ir išsiplėtimo bakelį. Ant pagrindinio bako ar šalia jo dažniausiai būna:
- šalto vandens įleidimo vožtuvas;
- nuleidimo vožtuvas praplovimui;
- temperatūros ir slėgio vožtuvas su išleidimo vamzdeliu;
- termostatas;
- anodo strypas (viduje, netoli viršaus);
- dujiniuose modeliuose – dujų tiekimo vožtuvas.
Momentiniai šildytuvai taip pat turi vandens įleidimo vožtuvus, o dujiniai – ir dujų padavimą. Vietoje bako jie naudoja šilumokaitį (kaitinimo mazgą), kuris šildo vandenį jam tekant. Dalis jų priežiūros funkcijų būna automatizuota, tačiau nuosėdų šalinimas vis tiek išlieka svarbus.
Momentinio šildytuvo praplovimas
Tokiam įrenginiui dažnai taikomas nukalkinimas: į sistemą supilamas nukalkinimo skystis ir jam leidžiama cirkuliuoti, kol per vieną iš čiaupų ištekantis skystis praeina per visą šilumokaitį. Procesas neretai trunka apie 45–60 minučių.
Požymiai, kad priežiūros reikia anksčiau nei planuota
Net jei turite priminimus kalendoriuje, kartais pats įrenginys „pasako“, kad laikas imtis veiksmų. Ankstesnio praplovimo ar detalės keitimo gali prireikti, jei pastebite:
- silpnesnę karšto vandens srovę ar staigius slėgio pokyčius;
- netolygų šildymą (vanduo tai šiltas, tai vos šiltas);
- neįprastus garsus iš bako (traškėjimą, burbuliavimą), kurie dažnai susiję su nuosėdomis;
- drėgmę, lašėjimą ar apnašas prie sujungimų ir vožtuvų.
Kaip prailginti vandens šildytuvo tarnavimo laiką
Didžiausią įtaką tarnavimo trukmei daro nuosekli priežiūra: praplovimas, anodo patikra ir periodinės apžiūros. Tačiau yra ir keli papildomi žingsniai, kurie sumažina kasdienį „dėvėjimąsi“.
- Jei sistemoje nėra išsiplėtimo bakelio, verta apsvarstyti jo įrengimą – jis padeda amortizuoti slėgio pokyčius.
- Išvykstant ilgesniam laikui naudinga sumažinti termostato temperatūrą arba įjungti atostogų režimą, jei toks yra.
- Šilumos izoliacija taip pat prisideda prie efektyvumo: speciali izoliacinė „antklodė“ gali sumažinti šilumos nuostolius ir energijos sąnaudas.
Kada vandens šildytuvą geriau keisti, o ne taisyti
Dažnai metinis praplovimas išsprendžia slėgio ar temperatūros svyravimo problemas. Visgi yra situacijų, kai ekonomiškiau ir saugiau planuoti keitimą:
- tenka dažnai kviesti meistrą dėl pasikartojančių gedimų;
- po praplovimo vis tiek išlieka nuotėkiai;
- vanduo iš čiaupo įgauna rūdžių atspalvį, juntamas metalo kvapas ar skonis (tai gali rodyti koroziją sistemoje);
- įrenginys pasiekė įprastą eksploatacijos ribą.
Dažniausiai šildytuvai su baku tarnauja apie 10–15 metų, o momentiniai modeliai neretai – iki maždaug 20 metų (priklausomai nuo vandens kietumo, naudojimo intensyvumo ir priežiūros).
Kada verta kviesti specialistą
Net jei daug ką darote patys, profesionalo pagalba būtina, kai:
- pastebite neaiškų nuotėkį, koroziją ar prastai atrodančius sujungimus;
- įtariate problemą dujų sistemoje;
- nepavyksta lengvai pasukti vožtuvų, nuimti detalių ar atlaisvinti anodo strypo.
Jei kažkas neatsidaro be didelės jėgos, geriau sustoti. Per stipriai spaudžiant vožtuvą galima jį nulaužti, sukelti didelį nuotėkį, užliejimą ar sukurti pavojingą slėgio situaciją bake.
