Kuprolyniai pupeliai, dar vadinami favos pupelėmis, yra greitai auganti vėsaus oro daržovė. Jas galima sėti tiek ankstyvą pavasarį, tiek rudenį. Tai gana stambūs, lapuoti augalai su kampuotais, tuščiaviduriais stiebais. Jie tvirti, tačiau sunokus ankštims kartais išgula. Skirtingai nuo daugelio kitų pupų, šie augalai nelaipioja. Jų lapai apvaloki ir labiau primena žirnių lapus. Geriausiai jie jaučiasi saulėtoje arba pusiau pavėsingoje vietoje. Tręšti jų paprastai nereikia. Vis dėlto verta žinoti, kad vaisiai, žiedai ir net žiedadulkės kai kuriems žmonėms gali būti pavojingi.
Kaip sėti kuprolynines pupeles
Jeigu žiemos jūsų vietovėje švelnios, sėjimą galima planuoti rudenį ar žiemą. Tada pavasarį sulauksite ankstyvo derliaus. Jei žiemos gerokai šaltesnės, sėkite, kai praeina šalnų pavojus. Tokiu atveju derlius bus vasarą.
Šiam augalui reikia saulėtos vietos ir gerai drenuojamo dirvožemio. Svarbu, kad netoliese augantys augalai pavasarį neužstotų šviesos, kai pupelės sparčiai leidžia lapus. Jas galima auginti ir pakeltose lysvėse. Vis dėlto dėl didelio augalo dydžio vazonuose geriau sekasi tik žemaūgėms veislėms.
Sėklas berkite maždaug 2,5–5 centimetrų gylyje ir palikite bent 15 centimetrų tarpą. Eilės turėtų būti nutolusios maždaug 60–90 centimetrų. Jaunus augalus verta pririšti arba paremti dar anksti. Taip bus lengviau išsaugoti šaknis ir išvengti pažeidimų vėliau.
Priežiūra augimo metu
Kuprolyniai pupeliai geriausiai auga ten, kur didžiąją dienos dalį patenka tiesioginė saulė. Tinka ir lengvas pusšešėlis, tačiau kuo daugiau šviesos, tuo augalai stipresni.
Dirvožemis gali būti įvairus, jei tik vanduo jame neužsistovi. Idealiai tinka purus, priemolingas gruntas, kurio reakcija yra nuo silpnai rūgščios iki neutralios.
Laistymo poreikis vidutinis. Augalai pakenčia trumpesnę sausrą, todėl maždaug 2,5 centimetro vandens per savaitę paprastai pakanka. Tačiau žydėjimo ir ankščių mezgimo metu žemė turi išlikti tolygiai drėgna, bet ne permirkusi.
Palankiausia temperatūra yra nuo 18 iki 24 laipsnių šilumos. Karščiuose augalai silpnėja ir tampa jautresni ligoms. Jie neblogai pakelia ir maždaug 4 laipsnių šaltį. Trumpam ištveria net dar žemesnę temperatūrą, iki maždaug minus 6 laipsnių. Drėgmė dažniausiai nekelia rūpesčių, jei dirva pakankamai drėgna ir aplink augalus gerai cirkuliuoja oras. Ilgas, vėsus augimo sezonas jiems pats tinkamiausias.
Kaip ir kiti ankštiniai augalai, jie kaupia azotą dirvoje, todėl papildomo tręšimo dažnai nereikia. Vis dėlto įmaišytas kompostas gali padėti, ypač jei žemė skurdi.
Veislės ir derliaus nuėmimas
Yra kelios kuprolyninių pupelių rūšys ir veislės. Skirtumai dažniausiai siejami su augalo dydžiu, ankščių forma ir derėjimo laiku, todėl renkantis verta atsižvelgti į turimą vietą ir norimą auginimo būdą.
Derlius imamas tada, kai ankštys tampa storos, žalios ir atrodo pilnos. Jas patogu nukirpti žirklėmis arba sodo žirklėmis. Mažesnes ankštis galima valgyti su visa luobele, o didesnes reikia išgliaudyti. Nuskintas pupeles šaldytuve laikykite plastikiniame maišelyje iki penkių ar septynių dienų. Jas taip pat galima užšaldyti arba marinuoti.
Auginimas vazonuose
Jei darže vietos mažai, kuprolynines pupeles galima auginti ir konteineryje. Tada geriausia rinktis kompaktišką veislę. Bent 20 litrų talpos indas su daug drenažo skylių bus tinkamas pasirinkimas, tačiau vis tiek svarbu įvertinti konkretaus augalo dydį. Nedažyta molinė talpa tinka ypač gerai, nes perteklinė drėgmė per sieneles lengviau pasišalina.
Vazonui reikės ir atramos. Tai gali būti kuolas ar kita tvirta konstrukcija. Dirvai užtenka kokybiško universalaus substrato, jei jis gerai praleidžia vandenį.
Genėjimas ir formavimas
Pradėjus žydėti, verta nugnybti viršutinius kelis centimetrus ūglių. Taip augalas labiau šakosis ir atrodys tankesnis. Nuėmus prinokusias ankštis, stiebus galima patrumpinti beveik iki žemės. Jei dar tebėra tinkama temperatūra, augalas gali vėl atželti ir užauginti antrą derlių.
Dauginimas iš sėklų
Dauguma daržininkų šias pupeles augina iš sėklų. Sėklas galima pasilikti ir nuo subrendusio augalo. Tai paprastas bei nebrangus būdas kitą sezoną turėti naujų augalų. Be to, taip galima išsaugoti ypač derlingų ar skanių augalų savybes.
Sėjimas iš esmės nesudėtingas ir primena kitų pupinių sėją. Svarbiausia laikytis tinkamo gylio, atstumo ir drėgmės.
Žiemojimas
Šie augalai yra vienmečiai, todėl savo gyvenimo ciklą užbaigia per vieną sezoną. Dėl to papildomo žiemojimo dažniausiai nereikia. Nuėmus derlių, šaknys gali būti paliktos dirvoje, nes jos ir toliau praturtina ją azotu. Šiltesnio klimato vietovėse dažnai pasirenkama rudeninė sėja, o augalai per žiemą tiesiog auga ramiai ir pavasarį duoda ankstesnį derlių.
Dažniausi kenkėjai ir ligos
Vėsiu oru šie augalai paprastai būna gana atsparūs. Tačiau atšilus gali pasirodyti įvairių vabzdžių, pavyzdžiui, amarų ar smulkių muselių. Lapuose taip pat kartais apsigyvena žirniniai ir pupiniai straubliukai. Jie gali pažeisti jaunus daigus ir lapus. Sėklas kartais gadina pupinių sėklagraužiai, nors jų pažeidimai dažniausiai netrukdo sudygimui.
Drėgnu oru gali plisti grybinės ligos ir rūdys. Reikėtų stebėti miltligę, šaknų puvinį, mozaikos virusą ir tamsią dėmėtligę. Kad oras laisvai cirkuliuotų, tarp augalų palikite pakankamai vietos.
Žiedai auga žiedynuose ir dažniausiai būna balti su tamsiais ženklais, nors kartais pasitaiko ir rausvų. Vėliau jie virsta storomis, vaškinėmis ankštimis. Jos gali užaugti beveik 30 centimetrų ilgio ir turėti iki šešių sėklų.
Jei augalas sunkiai žydi, verta patikrinti azoto kiekį dirvoje. Per didelis jo kiekis gali stabdyti žiedų formavimąsi. Šioms pupelėms paprastai nereikia gausaus tręšimo, todėl perteklinis azotas dažniau kenkia nei padeda.
Dažnos auginimo bėdos
Geltonuojantys lapai gali rodyti mitybos trūkumą. Kartais pritrūksta geležies, azoto arba magnio. Tačiau priežastis gali būti ir drėgmės stygius. Todėl pirmiausia pasirūpinkite reguliariu laistymu. Jei padėtis nesikeičia, gali tekti pagerinti dirvos kokybę.
Stresą patiriantys augalai neretai meta lapus. Taip nutinka dėl per mažo laistymo, per didelio karščio ar šalčio, taip pat dėl netinkamo apšvietimo.
Kuprolyniai pupeliai yra gana lengvai auginami, jei tik temperatūra jiems tinkama. Vidutiniškai derliui subręsti prireikia maždaug 80–100 dienų. Kadangi tai vienmečiai augalai, per vieną sezoną jie pilnai užbaigia savo augimo ciklą.
