Japoniškasis margasis papartis vertinamas dėl išraiškingų, lenktų lapų, kurie dažnai būna sidabriškai žalsvi, o jų vidurinė gysla įgauna violetinį atspalvį. Tai margalapis papartis, gerai augantis silpnai rūgščioje dirvoje ir gilioje paunksmėje. Dėl to jis puikiai tinka miškingo stiliaus sodams, ypač ten, kur vyrauja švelnesnis klimatas.
Šis augalas yra lapus metantis ir auga lėtai. Per metus jo dydis paprastai padidėja maždaug 30 centimetrų. Žiemą lapai nunyksta, o pavasarį papartis vėl atželia tankus ir vešlus.
Kaip prižiūrėti japonišką margąjį papartį
Norint, kad šis papartis augtų sveikas, svarbiausia jam parinkti tinkamą vietą ir dirvą. Jis mėgsta dalinį pavėsį arba visišką pavėsį, tačiau pasirinkimą dažnai lemia vietovė. Pietinėje auginimo zonos dalyje jam labiau tinka visiškas pavėsis. Šiaurėje galima rinktis ir dalinį, ir visišką pavėsį, nors kiek daugiau šešėlio dažnai padeda išryškinti gražesnę lapų spalvą.
Dirva turėtų būti turtinga, su nemažai organinių medžiagų. Tinka ir silpnai rūgštus, ir beveik neutralus gruntas, kurio pH svyruoja nuo 4 iki 7. Labai svarbus geras vandens nutekėjimas, nes užsistovėjusi drėgmė gali sukelti šaknų puvinį ir grybelines ligas.
Žemė turi būti tolygiai drėgna, bet ne permirkusi. Jei vasarą pritrūksta vandens, lapų galiukai ir kraštai pradeda rusvėti.
Geriausiai šis papartis jaučiasi esant vidutinei šilumai. Jam tinka maždaug 13–27 laipsnių temperatūra ir saikinga oro drėgmė. Kadangi jis pakankamai atsparus šalčiui, lauke gali augti visus metus. Vis dėlto jei papartis auga vazone, jo šaknys žiemą apsaugomos prasčiau. Tokiu atveju indą reikia tinkamai paruošti šaltajam sezonui.
Papildomo tręšimo paprastai neprireikia, jei kartkartėmis įterpiama organinių priedų. Praverčia ir skystos organinės trąšos. Jei renkamasi įprastas trąšas, jas geriausia berti pavasarį, tiksliai laikantis pakuotės nurodymų.
Genėjimas
Šio papartio genėti nebūtina, tačiau per sezoną naudinga pašalinti nudžiūvusius ar sergančius lapus. Taip augalas atrodo tvarkingiau ir lengviau išlaiko norimą formą.
Dauginimas
Japoniškasis margasis papartis plinta lėtai, leisdamas šakniastiebius. Suaugusį augalą galima nesunkiai padalyti ir taip padauginti. Vis dėlto patentuotų veislių dauginti negalima.
Dauginant reikia elgtis atsargiai ir padalytą augalą sodinti į paruoštą vietą. Taip nauji kerai greičiau prigyja ir pradeda augti.
Dažniausi kenkėjai ir ligos
Šis papartis paprastai neturi daug problemų dėl kenkėjų. Kartais jo lapus pagauna apgraužti sraigės arba šliužai. Juos galima surinkti rankomis. Norint atbaidyti kenkėjus, lapus kartais padengia natūraliu aliejumi. Aplink augalus taip pat padeda mulčias arba akmenų juosta.
Kiškiai šį papartį mėgsta labiau nei elniai. Pastarieji dažniausiai didesnių rūpesčių nesukelia.
Jei dirva nuolat per šlapia, gali atsirasti grybelinių požymių arba šaknų puvinys. To išvengsite pasirūpinę, kad vanduo neužsistovėtų ir žemė būtų laidi.
Kokios problemos pasitaiko dažniausiai
Šis papartis laikomas nereikliu, todėl rimtų bėdų paprastai nekelia. Dažniausiai pastebimi tik lapų spalvos pokyčiai.
Nors augalas auga net ir nuo tiesioginės saulės apsaugotoje vietoje, spalva vis tiek gali šiek tiek blukti. Pavasariui pereinant į vasarą lapai dažnai tampa žalesni. Tai visiškai įprasta.
Taip pat natūralu, kad dalis lapų laikui bėgant paruduoja ir nunyksta. Juos verta pašalinti dėl estetikos. Jei rudavimas ryškesnis, dažniausia priežastis būna vandens stoka. Kad žemė neišdžiūtų, aplink augalą galima paskleisti mulčio.
Jei lapai gelsta ir vysta, dažniausiai kaltas per didelis laistymas.
Naudingi atsakymai apie augalą
Japoniškasis margasis papartis labiausiai mėgsta pavėsį arba dalinį pavėsį. Saulė jo lapams kenkia.
Šis papartis nelaikomas invaziniu augalu Šiaurės Amerikoje. Jis plinta lėtai, naudodamas šakniastiebius.
Taip, jį galima auginti ir dideliuose vazonuose, jei vieta yra pavėsinga. Svarbu rinktis laidžią žemę, vazoną su didelėmis drenažo skylėmis ir laistyti taip, kad dirva liktų tolygiai drėgna.
Keli veislių pavyzdžiai
- ‘Burgundy Lace’
- ‘Silver Falls’
</n
