Šildomas vanduo plečiasi. Dėl to vandens šildytuvo išsiplėtimo talpa padeda apsaugoti vamzdžius ir jungtis. Ji suteikia vandeniui vietos plėstis, kai kyla temperatūra, ir sumažina slėgį sistemoje.
Kam reikalinga išsiplėtimo talpa
Talpos viduje yra lanksti guminė membrana. Ji padalija korpusą į dvi dalis. Viena dalis priima besiplečiantį vandenį. Kita dalis suteikia oro erdvę membranai judėti.
Tokia talpa dažniausiai reikalinga standartinėse vandens sistemose ir uždarose vandentiekio sistemose. Jose vanduo teka tik į vidų, todėl išsiplėtęs vanduo neturi kur pasitraukti. Tokiose sistemose paprastai būna slėgio ribotuvas arba atbulinis vožtuvas. Jis neleidžia karštam vandeniui grįžti į miesto vandentiekio liniją.
Įrengiant naują vandens šildytuvą, dažnai reikia ir leidimo. Tada paprastai paaiškėja, ar išsiplėtimo talpa privaloma. Atvirose vandentiekio sistemose jos gali ir nereikėti, tačiau ji vis tiek naudinga. Ji padeda saugoti visą namų santechniką.
Į ką verta atkreipti dėmesį prieš montuojant
Dažnai tokia talpa jungiama į šalto vandens vamzdį virš šildytuvo. Darbui reikia įsiterpti į esamą vamzdyną. Todėl tai saugiau patikėti žmogui, kuris turi santechnikos patirties.
Montavimo eiga priklauso nuo konkrečios talpos ir vamzdžių sistemos. Toliau pateikiami bendri žingsniai, kai naudojami variniai vamzdžiai. Jei bet kuriame etape kyla abejonių, geriau kreiptis į specialistą.
Montavimas prie naujo vandens šildytuvo
Išsiplėtimo talpa dažniausiai įrengiama tiesiai virš vandens šildytuvo. Tam šalto vandens tiekimo vamzdyje įstatomas trišakis sujungimas. Talpa paprastai stovi vertikaliai. Jeigu vietos mažai, o pats modelis tai leidžia, ji gali būti ir horizontaliai.
Prireiks varinių vamzdžių ir jungčių. Tikslios medžiagos priklauso nuo to, kokie vamzdžiai jau yra namuose. Pačioje talpoje paprastai būna sriegta jungtis, dažniausiai pusės arba trijų ketvirčių colio dydžio.
Prieš pradedant darbus reikia surasti pagrindinį vandens sklendės vožtuvą ir jį užsukti. Toks vožtuvas dažniausiai būna rūsyje, pagalbinėje patalpoje, po namu ar kieme.
Jei jungiate skirtingų metalų vamzdžius, naudokite dielektrinę jungtį. Ji padeda sumažinti korozijos riziką. Kai naujas šildytuvas jau pastatytas, apvyniokite jungtį sandarinimo juosta. Tada įsukite ją į šalto vandens įleidimo angą ir priveržkite vamzdžių raktu.
Ant viršutinių sriegių užvyniokite sandarinimo juostą keturis ar šešis kartus. Tada prisukite moterišką varinį adapterį. Jį reikia gerai priveržti vamzdžių raktu arba replėmis.
Prie adapterio prijunkite maždaug pėdos ilgio varinį vamzdį ir trišakį. Taip atsiras pakankamai vietos naujai talpai. Ši jungtis dažniausiai lituojama, tačiau galima naudoti ir spaudžiamas jungtis.
Prie šoninės trišakio atšakos prijunkite trumpą horizontalų varinį vamzdį. Jo ilgis neturėtų viršyti šešių colių. Tada prie jo prijunkite moterišką sriegį turintį adapterį.
Ant išsiplėtimo talpos sriegio apvyniokite sandarinimo juostą keturis ar šešis kartus. Tada užsukite ją ant horizontaliojo vamzdžio adapterio. Paprastai užtenka prisukti ranka. Svarbu neperveržti, kad nepažeistumėte jungčių.
Prieš talpą verta įrengti papildomą vožtuvą. Tada ją bus lengviau atskirti nuo sistemos, kai prireiks pakeisti.
Viršutinę trišakio jungties dalį prijunkite prie šalto vandens tiekimo vamzdžio. Naudokite tas jungtis, kurios tinka jūsų vamzdynui. Dažnai pasirenkama lanksti varinė jungtis, nes ji palengvina pajungimą.
Galiausiai užbaikite karšto vandens vamzdžio prijungimą prie šildytuvo. Tada atsukite vandenį, atidarykite sklendes ir patikrinkite, ar nėra pratekėjimų.
Kaip elgtis, kai šildytuvas jau veikia
Pridedant išsiplėtimo talpą prie jau įrengto šildytuvo, didžiausias iššūkis dažniausiai yra vieta. Kartais tenka keisti vamzdžius ir jungtis, kad atsirastų pakankamai erdvės. Gali prireikti trumpesnės ar ilgesnės lanksčios jungties. Kartais tenka papildyti šalto vandens liniją alkūnėmis ar kitais vamzdžiais.
Jeigu reikia, talpa gali stovėti ir kiek toliau nuo šildytuvo. Svarbiausia, kad ji būtų teisingai įjungta į šalto vandens liniją. Tarp jos ir šildytuvo neturi būti vožtuvų. Kai prie esamo šildytuvo montuojama papildoma talpa, dažnai pakeičiama ir dielektrinė jungtis.
Išsiplėtimo talpa turėtų būti bent 12–18 colių nuo pagrindinio vandens šildytuvo. Tačiau, jei trūksta vietos, ją galima montuoti ir toliau šalto vandens vamzdyno atkarpoje. Kartais tai būna net kelių pėdų atstumu.
Be tokios talpos besiplečiantis karštas vanduo spaudžia vamzdžius ir pagrindinį šildytuvą. Dėl to gali atsirasti įtempimas, pratekėjimai ir rimtesni pažeidimai. Ilgainiui gali net trūkti vamzdžiai.
Kada reikalingas keitimas
Tinkamai prižiūrima išsiplėtimo talpa paprastai tarnauja nuo penkerių iki dešimties metų. Į keitimą dažniausiai nurodo korozija, rūdys, nuotėkiai arba sumažėjęs vandens slėgis. Pastebėjus tokius ženklus, geriau nedelsti.
