Skruzdėlės dažnai suaktyvėja prasidėjus šiltesniam orui ir pasirodo kartu su pavasario ar vasaros sodininkystės sezonu. Dauguma skruzdėlių rūšių nėra kenksmingos, tačiau jų lizdai daržų, gėlynų ar šiltnamių dirvožemyje gali tapti tikru galvos skausmu. Nors smulkios juodosios skruzdėlės dažniausiai nekelia grėsmės augalams ar žmonėms, stiprios lapakandės rūšys gali padaryti rimtos žalos pasėliams, o agresyvios rūšys, formuojančios dideles sankaupas, įgėlus gali sukelti skausmą ir alergines reakcijas.
Kas vilioja skruzdėles į sodą
Sodai skruzdėlėms yra ideali vieta – čia nestinga nei maisto, nei vandens, nei saugios slėptuvės. Viena didžiausių jų traukos priežasčių – amarai. Šie mažieji kenkėjai, maitinęsi jūsų augalais, išskiria saldžią medžiagą – lipčių, kurį skruzdėlės itin vertina. Dėl to jos ne tik toleruoja amarus, bet ir juos gano, netgi nešioja nuo vieno augalo prie kito, kad užtikrintų nuolatinį lipčiaus šaltinį. Tai leidžia amarams dar sparčiau daugintis ir dar labiau žaloti jūsų gėles ar daržoves.
Nors skruzdėlės retai tiesiogiai puola augalo šaknis, jų intensyvi veikla suardant žemę, kasant lizdus ar kurdamos tunelius gali pakenkti sodiniams, ypač jautriems daigams. Didelė skruzdėlių populiacija ilgainiui gali lemti augalų nykimą ar praradimą.
Kada verta sunerimti dėl skruzdėlių
Keli pavieniai vabaliukai ant augalo dažniausiai nėra grėsmė – tai natūrali sodo ekosistemos dalis. Tačiau kai pastebite dideles skruzdėlynų sankaupas ar nuolatinį judėjimą vazonuose, aplink gėlynus ar maistinius augalus, verta imtis priemonių apsaugoti pasėlius ir sumažinti kenkėjų skaičių.
Natūralūs būdai atsikratyti skruzdėlių, nekenkiant augalams
- Skruzdėlės turi labai jautrią uoslę ir vengia kvapų, kurie joms nemalonūs. Šią savybę galima panaudoti atbaidant jas nuo norimų augalų ar sodo vietų.
- Dalis priemonių veikia naikindamos skruzdėles tiesiogiai, kitos – kaip natūralios užtvaros ar atbaido kvapu.
- Geriausių rezultatų pasiekiama derinant keletą skirtingų būdų – kartais užtenka pakeisti aplinką, suteikti stipresnį kvapą ar sukurti kliūtį, kad vabzdžiai paliktų sodą.
Pavyzdžiui, jei naudojate boro miltelius ar tirpalą kartu su cukrumi, būkite atsargūs – ši rūgštis toksiška vaikams ir augintiniams, jei jos patektų į organizmą didesniais kiekiais. Norint sumažinti galimą pavojų, geriau juos laikyti uždaruose indeliuose su mažomis skylutėmis – taip prie masalo prieis tik skruzdėlės, o kiti gyvūnai ir vaikai liks saugūs. Purškikliai geriausiai tinka dažnai vaikščiojamose vietose ar akivaizdžiuose skruzdėlynų susitelkimuose.
Kaip užkirsti kelią skruzdėlių grįžimui
- Reguliariai pašalinkite nuo augalų ir žemės augalų likučius ar nukritusius vaisius, kurie privilioja skruzdėles.
- Kontroliuokite amarus ir kitus kenkėjus, kurie duoda skruzdėlėms maisto – naudojant natūralias priemones galima apsaugoti ir želdinius, ir sutrikdyti skruzdėlių migraciją.
- Skruzdėlių takus ir lizdus užberkite skirtingomis medžiagomis: trupinta kreida, cinamonu, kava ar net pelenais – šios substancijos joms nemalonios ir atbaidančios.
- Venkite augalų tankios sodinimo – taip pagerės oro judėjimas ir sumažės drėgmės, kurią mėgsta skruzdėlės.
Kada verta kreiptis į specialistus
Jei sode aptikote didelį ir veiklų skruzdėlyną, tačiau nesate tikri dėl skruzdėlių rūšies ar įtariate, jog jos gali būti pavojingos sveikatai ar aplinkai, verta pasikonsultuoti su kenkėjų kontrolės specialistais. Jie turi profesionalių priemonių, leidžiančių saugiai ir efektyviai pašalinti problemą, ypač kai sode pasirodo itin agresyvios rūšys ar susiduriama su didelio masto lizdais.
Architektūros ir statybų entuziastė, rašanti apie interjero dizainą, namų statybos procesus ir aplinkos kūrimą. Jos tekstuose gausu praktinių patarimų, kaip susikurti estetišką, patogų ir funkcionalų būstą. Domisi inžineriniais sprendimais, tvaria statyba bei „Pasidaryk pats“ projektais, kurie leidžia išreikšti kūrybiškumą ir taupyti resursus.
