Kaip auginti ir prižiūrėti gerberas

Ryškiaspalvės gerberos – vienas gražiausių pasirinkimų sodui ar balkonui, viliojantis savo įspūdingomis žiedų spalvomis. Tinkamai pasirūpinus šiais augalais, jų žiedais galima džiaugtis visą vasarą. Pateikiame pagrindinius patarimus, kaip sodinti, auginti ir prižiūrėti gerberas, kad jos klestėtų ir ilgai puoštų jūsų aplinką.

Gerberų ypatybės

Gerberos kilusios iš Pietų Afrikos ir priklauso astrinių augalų šeimai. Šiandien daugelis auginamų veislių yra įvairių hibridų, išvestų dėl itin ryškių, sodrių žiedų. Galima rasti keturias pagrindines žiedų formas: paprastas, pusiau pilnavidures, pilnavidures ir „vorinius“ žiedus.

Šiltuose kraštuose gerberos auginamos lauke kaip daugiametės gėlės ir kasmet atsinaujina. Vėsesnio klimato regionuose, kur žiemos šaltos, jas vertėtų laikyti vienmetėmis – jas rekomenduojama sodinti į gėlynus ar vazonus tik visiškai praėjus šalnoms pavasarį. Gyvenantiems šaltuose kraštuose verta rinktis jau paūgintus sodinukus iš medelynų.

Augimo tempas ir žydėjimo laikas

Gerberų augimas nėra itin greitas – pirmieji žiedai dažniausiai pražysta po 14–18 savaičių nuo sodinimo. Vasarą augalas žydi nuolat, jei tik sąlygos palankios, o tinkamai prižiūrint galima išauginti kelis žydėjimo ciklus per sezoną.

Gerberų priežiūros pagrindai

• Saulė: Šios gėlės mėgsta šviesą, tačiau nemėgsta kaitrios popietinės saulės. Jei karštis itin didelis, gerberas sodinkite ten, kur po pietų bus šešėlis.
• Dirva: Geriausiai gerberos auga derlingoje, puikiai praleidžiančioje vandenį žemėje. Svajonių pH lygis – 5,5–6,5. Jeigu žemė per rūgšti, ant lapų gali pasirodyti juodų dėmių, o per šarminėje žemėje lapai dryžuojasi geltonai nuo chlorozės.
• Laistymas: Įprastai užtenka laistyti apie 2,5 cm vandens kas savaitę, kai paviršius jau sausas kelių centimetrų gylyje. Karštomis, sausomis dienomis arba augalui prigyjant, vandens prireiks daugiau. Rudens ir žiemos mėnesiais, kai augalas ilsisi, laistymą sumažinkite iki minimumo.
• Temperatūra ir drėgmė: Idealiai tinka vidutinio klimato žiemos, kai temperatūra svyruoja tarp 7–10°C. Netrukdo net ir sausesnis oras; papildomos drėgmės gerberos nereikalauja.
• Trąšos: Pavasarį ir vasarą gerberas tręškite kas dvi savaites tirpstamomis trąšomis, kuriose daug fosforo ir mažai azoto. Arba įberkite komposto kartą per mėnesį.

Kaip auginti gerberas vazonuose ir lysvėse

Priklausomai nuo žemės kokybės, gerberos galima sodinti tiek lauke, tiek vazonuose. Labiausiai svarbu, kad žemė būtų laidi vandeniui. Jeigu jūsų sodo žemė molinga ar sunkiai praleidžia vandenį, šios gėlės prasčiau augs atviroje lysvėje – tuomet geriau jas persodinti į indus, kuriuose lengviau kontroliuoti drenažą.

Vazonines gerberas verta kiekvieną pavasarį ar kas dvejus metus persodinti į didesnį vazoną. Nepamirškite, kad vazonas turėtų būti daugiau viena dydžiu didesnis už ankstesnį, su didelėmis skylėmis drenažui.

Kai augalą išimate, švelniai nukratykite žemę nuo šaknų, pašalinkite pažeistas ar apirusias šakneles ir perkelkite į naują vazoną, užpildytą šviežia žeme. Gerberą perkelkite taip, kad šaknų gumulėlis būtų maždaug 2,5 cm žemiau vazono krašto, tada laistykite, kol vanduo ims sunktis per drenažo angas.

Gerberų dauginimas ir persodinimas

Šias gėles galima dauginti sėklomis, kero dalijimu arba auginiais. Dalijimas ir dauginimas auginiais dažniausiai atliekami pavasarį ar vasarą, kai augalas sparčiausiai auga. Padalijus kerą, augalas atsinaujina, pagerėja oro cirkuliacija, todėl gausiau žydi.

Jei norite dauginti gerberas iš sėklų, pradėkite jas sėti patalpoje žiemą arba ankstyvą pavasarį – taip žydėjimo sulauksite dar tą patį sezoną. Sėklas berkite į durpinius ar popierinius indelius, nes persodinant gerberos šaknys nemėgsta trikdymo.

Genėjimas ir žiedų skatinimas

Norint, kad gerberos žydėtų kuo ilgiau, reikėtų šalinti nuvytusius žiedus kuo anksčiau, kol neišbarstė žiedlapių, – taip skatinsite naujų žiedynų formavimąsi. Nereikalingus, nuvytusius lapus taip pat nuskabykite, kad augalas leistų naujus, sveikus ūglius.

Žiemojimas

Jei gyvenate šiltą žiemą turinčiame regione, nupjaukite augalus iki maždaug 2,5 cm nuo žemės paviršiaus prieš pirmąsias šalnas ir uždenkite juos storesniu (apie 7–10 cm) mulčio sluoksniu. Šaltuose regionuose, kur žiema šaltoka ir šlapia, po genėjimo rekomenduojama augalus iškasti ir įnešti į vėsią, šviesią patalpą, kurios temperatūra 7–16°C. Ten laikykite iki pavasario.

Dažniausios problemos ir ligos

Nors gerberos – nesudėtingos gėlės, jos gali susidurti su tam tikrais kenkėjais ir ligomis. Reguliariai apžiūrėkite augalus, ypač jei jie silpnai auga ar silpnėja.

• Kenkėjai: Amarai, baltasparniai, voratinklinės erkutės, tripsai – šie kenkėjai dažniau puola nualintus, nusilpusius augalus. Nedidelius kenkėjų kiekius lengva nuplauti stipria vandens srove, didesniems atvejams naudokite natūralius insekticidus ar aliejaus pagrindu pagamintas priemones.
• Lapgraužiai: Šie kenkėjai palieka tunelių žymes lapuose. Pažeistus lapus pašalinkite.
• Miltligė: Thinktiška balta apnaša ant lapų, dažniau kelia estetinį, o ne gyvybinį pavojų. Sergančias dalis pašalinkite, o jei užsikrėtė visas augalas – sezonui keičiantis problema sumažės.
• Šaknų arba šaknies kaklelio puvinys: Sukelia grybai. Pastebėsite lėtą augimą, vytimą, rudą ar juodą šaknį. Dažniausiai priežastis – per drėgna dirva, todėl venkite perlaistymo ir leiskite žemei tarp laistymų išdžiūti.
• Pilkoji puvinė (botritis): Suformuoja pilką, plaukuotą apnašą ant žiedų ir lapų, gali likti rusvų dėmių. Užtikrinkite gerą oro cirkuliaciją ir laistykite tik dirvą, ne pačius augalus. Pažeistas vietas pašalinkite, prireikus naudokite specialius fungicidus.

Žydėjimo skatinimas

Gerberos dažniausiai gausiai žydi pavasarį ir rudenį, nors pavieniai žiedai gali pasirodyti viso sezono metu. Žiedai būna oranžinių, raudonų, geltonų ar kreminių atspalvių, o skersmuo siekia 8–15 cm. Kvapo jie neskleidžia.

• Reguliarus nužydėjusių žiedų šalinimas skatina augalą vėl žydėti ir pailgina žydėjimo trukmę.
• Palankios sąlygos – šviesi, bet ne perkaitusi aplinka, subalansuotas drėgmės kiekis ir tinkamas tręšimas – padeda mėgautis nuolatiniu žydėjimu.

Dažniausios problemos

Jei apatiniai lapai geltonuoja, arba tarp gyslų geltonuoja audiniai, tikėtina, kad augalui trūksta geležies. Geležies trūkumas dirvožemyje, per aukštas pH arba netinkamas tręšimas gali slopinti žiedus. Atkreipkite dėmesį į žemės drėgmę, temperatūrą ir pH – koreguokite, jei reikia, papildomai patręškite geležies chelatais.

Per gausus laistymas arba priešingai – per sausas dirvožemis – gali lemti lapų vystimą. Taip pat problemų gali sukelti per didelis karštis, tad sausringu oru laistykite gausiau ir, esant stipriai saulei, pridenkite augalus per kaitriausias valandas.

Rūta Jurgelytė

Architektūros ir statybų entuziastė, rašanti apie interjero dizainą, namų statybos procesus ir aplinkos kūrimą. Jos tekstuose gausu praktinių patarimų, kaip susikurti estetišką, patogų ir funkcionalų būstą. Domisi inžineriniais sprendimais, tvaria statyba bei „Pasidaryk pats“ projektais, kurie leidžia išreikšti kūrybiškumą ir taupyti resursus.