Alokazija, dar vadinama „dramblių ausimis“, išsiskiria įspūdingais lapais ir egzotiška išvaizda. Šis tropinis augalas kilęs iš šiltų, drėgnų regionų, todėl dažniausiai auginamas namuose kaip kambarinė gėlė. Alokazija sulaukia daug dėmesio dėl didelių, širdelės arba strėlės formos lapų, kurie dažnai būna išraiškingai gysloti ar margi. Vasaros metu augalas gali nustebinti sparčiu augimu ir kas savaitę dovanoti naują lapą. Tačiau svarbu žinoti – alokazija nuodinga tiek žmonėms, tiek gyvūnams.
Alokazijos priežiūra
Šiai augalų grupei reikalinga šviesi, bet netiesioginė šviesa patalpose. Lauke geriau augti daliniame pavėsyje, kad apsaugotumėte lapus nuo nudegimų. Nors kai kurios didesnės rūšys pripranta ir prie tiesioginės saulės, daugeliui idealios sąlygos yra šviesa pro rytinius arba vakarinius langus. Svarbu – jei pastatysite augalą šešėlyje, lapų augimas gali sulėtėti, o jų išvaizda – prastėti.
Alokazijai svarbi puri ir gerai drenuojama žemė. Geriausia naudoti durpinį ar aroidams skirtą substratą, kurio pH būtų tarp 5.5 ir 6.5. Norint pagerinti drenažą, verta papildomai įmaišyti perlitą ar orchidėjų žievės.
Laistymas turi būti apdairus – nors alokazija mėgsta drėgmę, tarp laistymų reikia leisti išdžiūti viršutiniam žemės sluoksniui. Pastoviai permirkusi žemė didina šaknų puvinio ir grybelinių ligų riziką. Žiemos poilsio metu laistymą sumažinkite.
Temperatūra taip pat svarbi – šis augalas nemėgsta vėsumos ir negali pakęsti šaltesnės nei 16°C temperatūros. Drėgmė turėtų būti aukšta, todėl vazoną galite statyti ant padėklo su akmenėliais ir vandeniu. Rekomenduojama laikyti kuo toliau nuo skersvėjų ir oro kondicionierių.
Maistinių medžiagų poreikis ypač išauga didelėms alokazijoms. Pastarosioms pavasarį ir vasarą naudokite universalias kambarinių augalų trąšas pusiau silpnesne koncentracija 1–2 kartus per mėnesį. Rinkitės lėtai tirpstančius granuliuotus arba skystus tirpalus. Nustokite tręšti žiemos ramybės laikotarpiu.
Alokazijos rūšių įvairovė
Ši gentis apima beveik šimtą rūšių, o nemaža jų dalis puikiai tinka kambariui. Skirtingos alokazijų rūšys žavi įvairių atspalvių ir formų lapais – nuo tamsių solidžių iki margų ar labai išraiškingų dėmių. Dėl gausybės formų ir dydžių, kiekvienas gali atrasti tinkančią savo namams.
Genėjimas
Genėti alokaziją reikėtų tik tada, kai pastebite pažeistus, vystančius ar jau sudžiūvusius lapus. Tam naudokite aštrius ir sterilizuotus įrankius, nupjaukite stiebą kuo arčiau žemės paviršiaus. Geriausias laikas genėti – aktyvaus augimo sezono metu, pavasarį ar vasarą.
Dėl augalo toksiškumo visada dėvėkite pirštines tvarkydami alokaziją.
Dauginimas
Alokazijas patogiausia dauginti pavasarį, kuomet galima dalinti šaknų gumulus arba šakniastiebius. Tai nesudėtingas ir efektyvus būdas užsiauginti daugiau šių įspūdingų augalų namuose.
Persodinimas ir vazonų pasirinkimas
Persodinant svarbiausia pasirinkti vazoną su didelėmis drenažo skylėmis. Porėtos medžiagos vazonai, pvz., moliniai, leidžia šaknims lengviau kvėpuoti, tačiau plastikiniai ar glazūruoti keraminiai – geriau išsaugo reikiamą drėgmę. Aukštam augalui patartina naudoti sunkesnį vazoną – taip sumažinsite riziką, kad jis bus pastumtas vaikų ar naminių gyvūnų.
Nors alokazijos nesunkiai prisitaiko ir mėgsta lengvai prisispaudusias šaknis, jas persodinkite, kai pastebite akivaizdžiai peraugusias šaknis. Tai dažniausiai daroma pavasarį ar vasarą, aktyvaus augimo laikotarpiu. Persodinimo dažnumas priklauso nuo augalo rūšies ir augimo greičio.
Galimi kenkėjai ir ligos
Alokazijos retai serga, tačiau yra jautrios voratinklinėms erkutėms. Kiti kenkėjai ar ligos – retesni, svarbiausia nuolat stebėti augalą ir laiku imtis priemonių.
Šių augalų vertingos ne žiedų, o įspūdingų lapų grožiu. Žaliuojančios alokazijos patalpose dažnai nežydi, o ir sukėlę žiedai išsiskiria neryškumu. Įprasta, kad užaugus lauke, žiedai pašalinami, kad augalas skirtų visas jėgas lapų vystymuisi.
Dažniausios problemos
Alokazijas dažniausiai prižiūrėti nesudėtinga, tačiau pasitaiko tokių rūpesčių:
- Geltoni lapai dažniausiai signalizuoja laistymo klaidas – arba per daug, arba per mažai vandens. Alokazijai reikia reguliaraus laistymo, tačiau reikia leisti žemei pradžiūti tarp laistymų.
- Nepažeistos spalvos lapams svarbi filtrinė šviesa. Per mažai šviesos – svarbi geltonėjimo priežastis. Gelsti lapai gali ir tuomet, jei augalui tapo per ankštas vazonas – tokiu atveju pravartu persodinti.
- Virstantys ar nusvirę lapai signalizuoja apie drėgmės, šviesos ar trąšų trūkumą. Užtikrinkite tolygų drėkinimą, daugiau šviesos ir reguliariai tręškite, jei reikia.
Kambarinės alternatyvos
Jei kiltų abejonių dėl alokazijos toksiškumo ir namuose yra smalsių gyvūnų ar vaikų, galite rinktis kitus žaliuojančius augalus, tokius kaip maldų augalas, peperomija, bostono papartis ar kalėdinis kaktusas.
Auginimo patarimai
Nors kartais alokazija laikoma kaprizingu augalu, tinkamai parinkus priežiūros sąlygas rūpesčių pavyks išvengti. Venkite perlaistyti, užtikrinkite drėgną orą bei išsklaidytą šviesą – augalas ilgai džiugins įspūdinga išvaizda.
Stebėkite lapus. Jei jie ima minkštėti ir gelsti, tikėtina, kad persistengta su laistymu – palikite žemę pilnai išdžiūti, prieš pilant vandenį vėl.
Atsižvelgiant į rūšį, alokazijos gali gyventi ilgai – tinkamai persodinant ir dalinant, vienas augalas gali augti jūsų namuose dešimtmečius.
Tropinio klimato zonose šis augalas gali puikiai augti ir lauke, tačiau vėsesnėse vietovėse – geriausia rinktis kambarinius variantus.
