Antklodinės gėlės, dar vadinamos gaillardijomis, yra spalvingos ir neįnoringos daugiamečiai ar trumpaamžiai gėlės, kurios atpažįstamos iš ryškių žiedų, primenančių saulėgrąžas ar ramunes. Šios greitai augančios gėlės vidutiniškai pasiekia apie 60 centimetrų aukštį ir 50 centimetrų plotį, o šiltojo sezono metu džiugina įvairių atspalvių – oranžinės, raudonos, geltonos, baltos, violetinės ar persikinių spalvų – žiedais.
Priežiūra
Antklodinės gėlės puikiai tinka sodinimui gėlynuose, alpinariumuose ir vazonuose, ypač šalia kitų saulę mėgstančių augalų. Jos gerai dera su šilumą mėgstančiomis rūšimis, mėgsta gausią saulę bei dažnai išsiplečia sode, o išaugusios krūmelį gali būti skaidomos kas keletą metų, kad taptų gyvybingesnės.
Paprastai šios gėlės sodinamos iš daigų, tačiau nesudėtingai galima sėti sėklas tiesiai į dirvą po paskutinių pavasario šalnų. Sėklų sodinimą galima pradėti ir anksti pavasarį patalpoje – tokiu atveju žiedų teks palaukti antraisiais augimo metais. Daigai, įsigyti iš sodininkystės centrų, žydės jau pirmaisiais metais. Antklodinės gėlės ištveria skirtingas klimato sąlygas ir gerai žiemoja regionuose, kur temperatūra gali svyruoti nuo šalčio iki šilumos. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad jos lengvai nuodingos, todėl nereikėtų jų ragauti.
Kaip sodinti ir auginti
- Sodinamos saulėtoje vietoje pavasarį, kai nebelieka šalnų. Švelnesnio klimato vietovėse tinka ir rudens sodinimas.
- Tarp daigų rekomenduojama palikti bent 30 cm tarpus. Sėklos gali būti beramos lengvai supurentoje dirvoje.
- Dirva turi būti skurdi, lengvai pralaidi vandeniui – perteklinė organika gali net pakenkti gaillardijoms.
- Nors pradžioje dirva turi būti šiek tiek drėgna, įsitvirtinusios gėlės labai atsparios sausroms ir laistyti reikia tik ilgų sausrų metu.
- Riebioje, sunkioje ar molingoje dirvoje augalas gali žūti – svarbiausia, kad vanduo neužsistovėtų prie šaknų.
- Nereikia gausaus tręšimo – priešingai, maistingai skurdi aplinka skatina žiedų gausą.
Veislės
Gaillardijų gentį sudaro per dvi dešimtis rūšių, dauguma jų kilusios iš Šiaurės Amerikos prairių. Dažniausiai soduose auginama veislė yra sukurta iš laukinių rūšių, ir pasižymi ypač gausiu žydėjimu.
Genėjimas
Antklodines gėles galima genėti, kad jos atrodytų tvarkingesnės ir vešlesnės. Nebūtina šalinti nužydėjusių žiedų, tačiau apgenėjus augalą, kai žiedai pradeda nykti, jis bus stipresnis ir vėl sužaliuos. Per didelius vasaros karščius stipriai apkarpius krūmą, rudenį žiedų gali vėl gausiai pasirodyti.
Dauginimas
Daugelis hibridinių gaillardijų geriausiai dauginamos dalijant augalus kas kelis metus – dalijimui palankiausios ankstyvo pavasario ar rudens savaitės. Sėjant gaillardijas iš sėklų, pirmieji žiedai pasirodo tik sekančiais metais, todėl norint paspartinti procesą galima sėti sėklas vasaros pabaigoje ir suteikti jaunoms gėlėms apsaugą per žiemą.
Vazonuose ir kompozicijose
Jei jūsų sodo žemė ypač derlinga ar sunkiai praleidžia vandenį, antklodines gėles geriausia pasodinti vazonuose su gera drenažo sistema. Tada naudokite purų, gerai vandeniui laidų žemių mišinį. Vazonuose augalams prireikia daugiau vandens nei atvirame grunte, tačiau ir čia būtina nepersistengti – augalas lengvai nukenčia nuo perteklinės drėgmės.
Paruošimas žiemai
Vėsesnėse vietovėse žiemai reikia mulčiuoti šaknis storesniu mulčio sluoksniu, kad apsaugotumėte augalus nuo šalčio.
Dažnos ligos ir kenkėjai
Antklodines gėles kartais puola nekvėpuojančios ligos, ypač vadinamoji asterinių augalų geltos. Ūgtelėję, šia liga užsikrėtę augalai neišsiformuoja, jų žiedai įgyja žalsvų atspalvių ir tampa netipiški, todėl tokius augalus reikia šalinti, kad liga neišplistų sode.
Ligos plitimui padeda tokie vabzdžiai, kaip amarai ar žolinės cikados. Prieš kenkėjus natūraliai kovojama pasitelkus boružėles, o nuo vabzdžių padeda ekologiškos priemonės, pvz., natūralūs insekticidiniai muilai. Cheminių purškalų reikėtų vengti, nes jie kenkia gležniems augalo lapeliams.
Kaip paskatinti žydėjimą
Antklodinės gėlės žydi nuo vasaros pradžios iki pat rudens pradžios. Jų žiedai gali būti pavieniai arba pilnaviduriai, įvairių formų – smailėjantys, platūs ar vamzdiški, dažniausiai ryškūs, dvelkiantys aštresniu, o ne saldžiu aromatu.
Norint išsaugoti vešlų ir ilgą žydėjimą, užtenka išlaikyti saikingą drėgmę ir kuo daugiau saulės. Atspalvio vietose augalas žiedų sukraus gerokai mažiau. Papildomas nužydėjusių žiedų pašalinimas gali paskatinti naujų žiedų susiformavimą, nors tai nėra būtina.
Galimos problemos
- Stiebai ištįsta ir augalas visas tampa „išsikraipęs”, jei pasodinama per daug pavėsyje. Reikėtų perkelti jį į saulėtą vietą.
- Lapams ir žiedams nudžiūvus ir tapus trapiais, augalui trūksta drėgmės.
- Augalas retokai savaime išbarsto sėklas ir nepradeda plisti visame sode – todėl netampa invazinis, lengva kontroliuoti augimo vietą.
Antklodinių gėlių žiedlapiai žavi ypatingais raštais ir ryškiomis spalvomis, tad puikiai dera su plonais, švelniais lapais (pavyzdžiui, šilagėlėmis ar kosmejomis) bei ažūrinėmis dekoratyvinėmis žolėmis. Išskirtines kompozicijas galima sukurti sodinant šalia smailialapių augalų, tokių kaip liatros ar liūtpėdės. Klasikinės veislės puikiai dera žydinčių mėlynų augalų fone.
Antklodinės gėlės traukia drugelius ir yra vienos iš tinkamiausių gėlių sodams, kuriuose siekiama pritraukti apdulkintojus. Šios gėlės taip pat mėgiamos paukščių ir bičių.
