Hortenzijos yra vienos mėgstamiausių ir lengvai auginamų dekoratyvinių krūmų. Jų dideli, dažniausiai rutuliški žiedynai džiugina įvairiomis spalvomis: nuo rožinės bei purpurinės iki mėlynos. Šiuos augalus dažnai galima sutikti tiek soduose, tiek vazonuose, nes jie greitai auga (paprastai iki 60 cm per metus), o žiedai laikosi visą vasarą bei dalį rudens.
Hortenzijų priežiūra
Norint, kad hortenzijos klestėtų ir gausiai žydėtų, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos priežiūros aspektus:
- Rinkitės sodinimo laiką vėlyvą pavasarį arba ankstyvą rudenį. Duokite augalui laiko įsišaknyti, kol neprasidėjo šalnų sezonas.
- Kastuvo pagalba iškaskite duobę, kuri būtų du kartus platesnė nei šaknų gumulas. Sodinant svarbu palikti tokį patį gylį, kokiame augalas augo darželyje. Po sodinimo gerai laistykite.
- Hortenzijos mėgsta dalinį pavėsį – idealu, kai rytais gauna saulės, o popiet kartu pasislepia nuo kaitros. Jeigu sodinate saulėtoje vietoje, karštomis dienomis pasirūpinkite papildomu laistymu.
- Dirva turėtų būti derlinga, praturtinta humuso, nuolat drėgna – tačiau drėgmė turi būti subalansuota, kad šaknys „nemirksta“.
- Hortenzijos yra toksiškos tiek žmonėms, tiek gyvūnams.
- Drėkinimui geriausiai tinka gausus, tačiau neperteklinis laistymas kartą ar du per savaitę. Įkiškite pirštą apie 10 cm gylio – jei dirva išdžiūvusi, laistykite. Po stiprios liūties papildomai nelaistykite.
- Karštyje lapai gali susiraukšlėti ar nuleisti – tai trumpalaikė augalo apsauga nuo kaitros, dažniausiai nereikalaujanti papildomo laistymo. Pavėsio metu augalas vėl sugrįžta į įprastą būklę.
- Hortenzijos geriausiai auga vidutinės arba aukštesnės drėgmės vietose. Sausi orai gali ruduoti lapus.
- Tręšimui tinka subalansuotos ar žydinčių krūmų trąšos pavasarį. Vasaros metu nereikėtų tręšti.
- Jei dirva derlinga, trąšų galima visai nenaudoti. Per didelis azoto kiekis paskatina vien lapų vešėjimą, tačiau žiedų tampa mažiau.
Hortenzijų rūšys ir žydėjimo ypatumai
Yra daugybė hortenzijos rūšių ir veislių, kurios auginamos kaip dekoratyviniai krūmai. Vienos jų žydi ant naujų ūglių, kitos – ant praėjusių metų šakų. Pavyzdžiui, stambiažiedės, nėriniuotos, rutulinės ir ąžuolalapės hortenzijos žiedus formuoja ant senuosiuose ūgliuose. Jas kas penkerius metus galima atjauninti praretinant vasarą, kai žydėjimas pasibaigia. Nerekomenduojama genėti rudenį, nes tuo metu jau būna formuojami žiedpumpuriai kitų metų žydėjimui.
Hortenzijos, kurios žydi ant naujų šakų – plaukuotosios ir šluotelinės, paprastai kasmet pavasarį arba vasaros pabaigoje nupjaunamos prie pat žemės. Jos greitai atželia ir vėl gausiai žydi.
Hortenzijų spalvos
Šių augalų spalvos svyruoja nuo ryškios raudonos, rožinės, purpurinės, mėlynos iki baltos. Žiedų atspalviui didelę įtaką turi dirvos pH: rūgšti dirva (pH 6 ir mažiau) išryškina mėlynus bei purpurinius žiedus, šarminėje (pH 7 ir daugiau) išryškėja rausvi ar raudoni tonai. Baltų žiedų hortenzijų spalva, nepriklausomai nuo dirvos, išlieka balta.
Rinkoje galima rasti unikalių veislių, kurių žiedų spalvos kombinuotos, pavyzdžiui, žalios ir baltos, rožinės ar žalsvos lašinės, skirtingo intensyvumo tonai.
Dauginimas
Dėl dažnai pasitaikančio rūšių miškinimo ar selekcijos, hortenzijų sėklomis dauginti nėra įprasta. Daugiausiai šios gėlės dauginamos stiebų auginiais bei įšaknijama šaka – taip greitai suformuojamas naujas, tankus hortenzijų gojelis.
Hortenzijos auginimas vazonuose
Mažaūgės hortenzijos (iki 1,5 m) puikiai tiks dekoruoti terasas ar balkonus. Vazoniniai augalai reikalauja bent keturių valandų rytinės saulės ir reguliaraus laistymo, nes vazonai greitai išdžiūsta.
Geriau rinktis didesnią talpą (bent 16–24 cm diametro) su keliomis skylutėmis drenažui. Terakotiniai ar keraminiai vazonai gali įtrūkti per žiemą, todėl juos reikėtų saugoti arba rinktis plastiko indus. Pradžioje į vazoną berkite derlingą substratą, sumaišytą su kompostu.
Judesingai augančias hortenzijas gali tekti persodinti į didesnį vazoną kas 3–5 metus – kai šaknys jau pasiekia vazono kraštus.
Žiemojimas
Kai kurios rūšys jautriai reaguoja į šaltį – pavyzdžiui, stambiažiedės hortenzijos žiedpumpuriai gali apšalti. Norint apsaugoti, žiemai augalą apvyniokite audiniu (pvz., džiuto drobe), šakeles suriškite. Pavasarį, kai pumpurai pradeda brinkti, apsaugos priemones nuimkite.
Lauko vazonuose augančios hortenzijos žiemoja taip pat – vazoną ir krūmelį galima apvynioti burbuline plėvele ar tankiu audiniu.
Hortenzijų žydėjimas
Pirmieji hortenzijų žiedai paprastai pasirodo liepos pradžioje, tačiau tam tikros rūšys gali pradėti žydėti jau birželį. Kad varpeliai būtų gausūs, augalui reikia daug šviesos, reguliaraus drėkinimo bei minimalios trąšų dozės, pritaikytos rūgštų dirvožemį mėgstantiems augalams.
Auginant skintą hortenziją, verta žinoti: nuskinti žiedai ilgai neišsilaikys. Tokios hortenzijos, kurios buvo išaugintos dovanoms, dažniausiai žydi tik kartą ir gali nebežydėti persodinus į kiemą ar sodą.
Žiedynų forma svyruoja nuo didelių, tankių iki smulkesnių ir lengvesnių. Kai kurios rūšys skleidžia malonų aromatą, bet ne visos turi kvapą.
Po žydėjimo verta nupjauti peržydėjusius žiedus, ypač vasaros pabaigoje, tačiau rudenį geriau palikti, nes jie suteikia papildomo žiemos jaukumo sode. Vėlyvą rudenį žiedų geriau nebelaužyti – taip saugomi pumpurai kitų metų žiedams.
Kenkėjai ir ligos
Hortenzijas kartais puola įvairūs kenkėjai: amarai, vabalai, voratinklinės erkės, blakutės. Kartais galima pastebėti pažeistus, skylėtus lapus. Kenkėjus verta rinkti rankomis arba purkšti augalą švelniu muilo tirpalu, vengiant stiprių insekticidų žydėjimo metu.
Iš ligų gali pasireikšti miltligė, grybelinės dėmėtligės ar virusinės ligos, pvz., rudai ar geltonai taškuoti lapai. Naudojant fungicidus labai svarbu laikytis pakartotinio purškimo instrukcijų.
Dažniausios problemos
- Nežydėjimas gali būti susijęs su per vėlyvu genėjimu, apšalimu, per gausia trąšų doze, per menku drėkinimu ar per aukšta temperatūra. Patikrinkite priežastį ir kitą sezoną augalą prižiūrėkite kitaip.
- Apkabę ar susiraukšlėję lapai karštą dieną ne visada rodo drėgmės stoką – kartais tai natūrali apsauga nuo kaitros. Jei vakare augalas atrodo sveikesnis, dažniausiai papildomo laistymo nereikia.
- Geltonuojantys lapai dažnai rodo netinkamą laistymą, trąšų perteklių ar per mažą kiekį. Jei krūmas išdžiūvęs ar nualintas, laistykite gausiau. Jei dirva permirkusi – leiskite išdžiūti prieš vėl laistant.
- Per didelis trašų ar aliuminio sulfato kiekis gali nudeginti šaknis ir sukelti spalvos pokyčius ar augalo silpnėjimą. Tokiu atveju kartą ar du gerai išskalaukite dirvožemį vandeniu ir keletui savaičių atsisakykite trąšų.
- Žiedų spalvos gali išblukti dėl drėgmės stokos, per intensyvios saulės arba „persodinimo šoko“.
Papildomi patarimai
- Nesodinkite hortenzijos pernelyg ūksmingoje ar sunkiai pralaidžioje dirvoje.
- Geriausias augimo rezultatas pasiekiamas, kai krūmas gauna 4–6 valandas šviesos kasdien.
- Kartais dirvos rūgštingumą galima padidinti panaudojant kavos tirščius – rūgštų dirvožemį mėgstančioms hortenzijoms jie gali padėti pavyzdžiui išgauti ryškiai mėlynus žiedus.
- Tinkamu metu genint iki žemės, hortenzija atsinaujina ir pradeda gausiai žydėti.
- Vasarą galima šalinti peržydėjusius žiedus, taip skatinant naują žydėjimą. Rudenį geriausia šios procedūros atsisakyti, kad išliktų žiedpumpuriai žiemai.
