Vorasėkliai, dar žinomi kaip chlorofitas (Chlorophytum comosum), dėl savo paprastos priežiūros ir dekoratyvių lapų tapo vienu mėgstamiausių kambario augalų. Nepaisant kiek bauginančio pavadinimo, šie augalai džiugina ne tik išvaizda, bet ir lengvai dauginasi bei suteikia namams gaivumo. Vasarą jų žalios arba baltai dryžuotos, išlinkusios lapų rozetės paauga iki 30–45 centimetrų ilgio.
Voratinklinio chlorofito savybės
Brandus vorasėklis išaugina ilgus stiebus, kurių galuose pražysta smulkūs, žvaigždės formos žiedai. Po žydėjimo ant stiebų formuojasi mažos uogos arba vaisiai. Vėliau ten pat ima augti mažyliai – maži augalėliai su savais šaknimis, kuriuos galima atskirti ir įsodinti.
Voratinklinio chlorofito privalumai
- Lengvai auginamas net pradedantiesiems.
- Pasižymi greita augimo sparta.
- Augalas lengvai tveria dauginimą, dažnai formuoja atžalas.
- Tinka laikyti namuose, nes valo orą nuo kenksmingų junginių.
Augimo sąlygos ir priežiūra
- Augalas geriausiai auga prie šviesių langų arba lauko terasose, tačiau netiesioginė saulė jiems tinka labiausiai. Tiesioginė saulė gali nudeginti lapus.
- Lauke patinka lengvas pavėsis, o didesniame šešėlyje auga lėčiau, bet vis dar gana gerai.
- Dirvai geriausia pasirinkti purią, laidi, truputį rūgštoką arba arti neutralios pH. Tiks ir šiek tiek šarminė, svarbiausia, kad vanduo neužsistovėtų.
- Laistyti reikėtų vidutiniškai: žemė turi būti drėgna, bet neužmirkusi. Esant galimybei, naudokite lietaus vandenį arba distiliuotą vandenį, nes chlorofitai jautrūs chlorui ir fluoro junginiams.
- Net jei laistoma nereguliariai, vorasėklis dėl mėsingų šakniagumbių trumpą sausros laikotarpį pakelia nenukentėjęs.
- Žiemą augalo dirva neturi išdžiūti, todėl drėkinkite jį reguliariai net šaltuoju sezonu.
Temperatūra ir drėgmė
Vorasėklis mėgsta šiltą, drėgną orą. Kambaryje rekomenduojama palaikyti 50–60 % drėgmės lygį, ypač jei naudojamas kondicionierius ar šildymas. Temperatūra neturėtų nukristi žemiau 10°C, kitaip augalas gali pradėti vystyti.
Tręšimas
Optimalu tręšti kartą per mėnesį aktyvaus augimo laikotarpiu, t. y. nuo pavasario iki rudens. Perteklinis maitinimas gali sukelti rudas lapų galiukų dėmes, o per mažai trąšų – silpną augimą. Rinkitės universalias arba vandenyje tirpias trąšas, o jų kiekį reguliuokite pagal augalo augimo intensyvumą. Žiemą tręšti nereikia, nes augalas ilsisi.
Vorasėklių rūšys
Yra kelių skirtingų rūšių ir veislių vorasėklių, kuriuos nesunku atskirti pagal lapų spalvą ir raštus. Vieni augalai būna visiškai žali, kiti pasižymi baltomis ar gelsvomis juostomis arba kraštais. Tai leidžia rinktis pagal savo skonį ar namų interjero poreikius.
Genėjimas ir formavimas
Vorasėkliai gerai reaguoja į genėjimą. Pažeistus, pageltusius ar parudavusius lapus galima pašalinti, kai tik jie pastebimi. Jeigu augalas per daug ištįsta ar praranda kompaktiškumą, galima nugenėti atžalas (mažylius), taip paskatinant pagrindinio augalo stiprėjimą.
Dauginimas
Dauginant vorasėklius, galima rinktis du paprastus būdus. Pirmasis – mažylių atskyrimas ir įšaknijimas naujame vazonėlyje. Pasirinkite sveiką atžalą, švelniai atskirkite ją nuo pagrindinio augalo, nupjaukite ir įstatykite į drėgną žemę.
Kitas būdas – padalinti suaugusį augalą. Ištraukite jį iš vazono, atsargiai atskirkite šaknis į kelias dalis, stengdamiesi nepakenkti šaknims. Atskirą dalį pasodinkite naujame inde.
Žydėjimo skatinimas
Nors vorasėkliai ir nėra žinomi dėl įspūdingų žiedų, daugiau šviesos ir nedidelis ankštumas vazonėlyje gali paskatinti dažnesnį žydėjimą. Nepersodinkite jų per dažnai, nes šiek tiek perpildyti vazonai neretai skatina žydėjimą.
Auginimas iš sėklų
Sėklomis vorasėkliai dauginami retai, nes žymiai paprasčiau įsišakninti mažylius arba padalyti šaknis.
Persodinimas ir vazonų pasirinkimas
Šie augalai dažnai laikomi kabančiuose induose dėl gražiai krintančių lapų ir ilgų stiebų. Šiltesniu klimatu tinka ir lauko vazonuose ar kaip kraštovaizdžio elementas.
Vazonas turėtų būti tik trečdaliu didesnis nei šaknų kamuolys, nes per dideli vazonai stabdo augimą. Svarbiausia – geras drenažas ir puri žemė. Persodinti reikėtų maždaug kas 2–3 metus, kai šaknys jau pradeda lįsti iš drenažo skylučių arba kyla į viršų. Geriausias metas persodinimui – pavasaris.
Persodinus augalą, naujame vazone užpildykite žemėmis palei šaknis ir palaistykite. Sausuoju laikotarpiu ir žiemą nepamirškite reguliariai drėkinti, ypač jei orai itin sausi.
Kenkėjai ir ligos
Vorasėkliai retai serga, bet kartais juos puola amarai, baltasparniai ar voratinklinės erkės. Pastebėjus pakenkimus, lapus galima nuplauti vandeniu. Jei kenkėjų daug, prireikus galima naudoti specialius natūralius preparatus, pavyzdžiui, neemų aliejų.
Dažnos problemos ir sprendimai
Vorasėkliai paprastai nejautrūs rimtiems negalavimams, o dažniau sutinkamos problemos nesunkiai išsprendžiamos:
- Augalas neša per daug mažylių – nupjaukite dalį atžalų, kad pagrindinis augalas galėtų atstatyti jėgas.
- Jei vazonas per ankštas, persodinkite ir padalykite šakniastiebius.
- Ruduoja lapų galiukai – greičiausiai kaltas chloruotas arba pertręštas vanduo, per daug saulės ar per sausas oras. Rekomenduojama laistyti švariu ar lietaus vandeniu, perkelti į mažiau saulės apšviestą vietą ar dažniau purkšti lapus.
- Lapų nudegimas – per daug tiesioginės saulės ar šarmų dirvoje arba perteklinis trąšų kiekis.
- Pernelyg žema drėgmė ir per retas laistymas taip pat sukelia galiukų rudavimą.
Oro valymas
Vorasėkliai dažnai minimi kalbant apie oro kokybės gerinimą namuose. Tyrimais nustatyta, kad jie gali dėti indėlį valant vidaus orą nuo tam tikrų kenksmingų junginių, pavyzdžiui, formaldehido.
Nors šie augalai tikrai padeda pagerinti aplinkos kokybę, realus poveikis pastebimas tik didelį kiekį šių augalų laikant vienoje patalpoje. Tam, kad būtų gaunamas apčiuopiamas efektas visame name, reikėtų dešimčių ar net šimtų vorasėklių. Todėl jie turėtų būti laikomi kaip puošnios ir naudingos interjero detalės, o oro valymui naudoti specialius oro filtrus.
Naudingi patarimai
- Vorasėkliai gali gyventi ilgus metus, jei reguliariai persodinami ir dalijami – dažnai jie perduodami iš kartos į kartą.
- Ruduoja lapų galiukai? Sumažinkite trąšų kiekį, sumažinkite laistymą iš čiaupo ir saugokite nuo per intensyvios saulės.
- Derėtų laikyti šiauriniame, rytiniame ar vakarinio lango pusėje, už permatomos užuolaidos. Lauke – lengvai pavėsingose vietose.
