Kraujoklė plokščioji, dar žinoma kaip šliaužiančioji floksa, yra žemas, kilimą formuojantis augalas, dažnai auginamas kaip tanki žemės danga, puikiai atrodanti alpinariumuose ar tarp akmeninių sienų plyšių. Šis augalas geriausiai auga vidutinio klimato zonose, saulėtoje vietoje ir maistingame, drėgname dirvožemyje.
Šliaužiančiosios flokstos priežiūra
Nors ši augalų rūšis nereikalauja daug priežiūros, yra keli pagrindiniai reikalavimai, padedantys užtikrinti stiprų augimą ir vešlų žydėjimą:
- Gausiausiai žydi ir geriausiai auga tiesioginėje saulėje ar daliniame pavėsyje. Jei augalas gauna per mažai šviesos, žiedų bus gerokai mažiau.
- Geriausiai renkasi derlingą, organinėmis medžiagomis praturtintą, lengvai rūgštų ar neutralų, gerai drenuojamą dirvožemį. Toleruoja ir kiek šarmingą žemę, bet skurdi, sunkiai peršlampama žemė augalui netinkama.
- Reikia vidutiniškai drėgmės – ypač kol įsišaknija ar vasaros karščių metu. Brandžios šliaužiančiosios flokstos pakenčia ir trumpalaikius sausrų periodus, tačiau sausros metu reikėtų palaistyti bent kartą per savaitę.
- Šie augalai atsparūs karščiui, mėgsta drėgmę, ištveria ir lengvą šaltuką, tačiau ilgai išsilaikius žemai temperatūrai (žemiau +5 °C), gali nukentėti. Drėgmė didelės įtakos šiam augalui neturi.
Optimaliausia šliaužiančiąją floksą tręšti pavasario pabaigoje arba ankstyvą pavasarį. Tuomet verta naudoti lėto išsiskyrimo universalią trąšą žydintiems augalams, laikantis dozavimo nurodymų.
Veislės ir veislių įvairovė
Yra daug šliaužiančiosios flokstos atmainų, išsiskiriančių įvairiomis spalvomis ir savybėmis, todėl tinkamą variantą gali atrasti kiekvienas sodininkas.
Genėjimas
Šiuos augalus galima genėti, tačiau tai nėra būtina. Pasibaigus žydėjimo laikotarpiui, floksos antžeminę dalį galima apkarpyti – taip formuojama tvarkingesnė išvaizda, skatinamas tankesnis augimas ir geresnė žemės danga.
Norint, galima floksą palikti augti natūraliai. Tačiau tuomet augalai gali tapti per tankūs, oras tarp stiebų cirkuliuos prasčiau, todėl padidės grybelinių ligų rizika.
Dauginimas
Šliaužiančioji floksa paprasčiausiai dauginama dalijant kerą. Tai ne tik taupus, bet ir labai praktiškas metodas, padedantis atsinaujinti peraugusiems augalams. Paprastai tą galima atlikti kas 2–3 metus, nekenkiant augalui. Štai kaip tai padaryti:
- Iškaskite brandų augalą ir atsargiai padalinkite į kelias dalis, atskirdami sveikas šaknis su stiebais.
- Kiekvieną dalį pasodinkite į naują vietą ir gausiai palaistykite.
Kenkėjai ir ligos
Karštu, sausu oru floksas neretai puola voratinklinės erkutės. Pastebėjus jų apniktą augalą, purkškite insekticidiniu muilu arba vandens srove, kad jas pašalintumėte ir sumažintumėte jų populiaciją.
Drėgnais, lietingais sezonais šliaužiančiąją floksą gali apnikti šliužai ir lapiniai nematodai. Šiuos kenkėjus sunku suvaldyti – dažniausiai rekomenduojama ligotus augalus šalinti iš karto, o dirvą aplink augalus palaikyti švarią, nepalikite augalinių likučių ir šiukšlių, kurios gali užkrėsti žemę.
Nors šiam augalui būdingas gana aukštas atsparumas, grybelinės ligos (pvz., miltligė) gali išplisti, jei aplink stiebus trūksta oro. Todėl rekomenduojama reguliariai retinti ir užtikrinti gerą ventiliaciją.
Žydėjimo skatinimas
Šliaužiančioji floksa pradeda žydėti vėlyvą pavasarį ar vasaros pradžioje, priklausomai nuo auginimo sąlygų. Žydėjimas trunka kelias savaites. Žiedai – gausūs, kvapnūs, penkių vainiklapių, paviršius apvalus ir kiek įlinkęs, o švelnus aromatas vilioja drugelius bei kitus apdulkintojus.
Žydėjimui būtina pakankamai šviesos ir nuoseklus tręšimas bei laistymas. Nereikia šalinti nužydėjusių žiedų, tačiau kartais toks būdas padeda prailginti žydėjimą. Genėkite tik pasibaigus žydėjimo periodui, kad neniokotumėte pumpurų ir nesumažintumėte kitų metų žydėjimo.
Dažniausios problemos
Dažniausiai problemos iškyla tik tada, kai augalui nepakanka tinkamų sąlygų. Štai kokie sunkumai gali pasitaikyti:
- Lapų geltonavimas dažniausiai praneša apie netaisyklingą aplinką – pavyzdžiui, per mažai saulės arba perlaistymą. Stebėkite, kad augalas bent 4 valandas per parą gautų šviesos, o žemė būtų lengva ir laidžiai drenuojama.
- Vietose, kur kaupiasi drėgmė ir stinga oro, floksas gali pradėti pūti – pasireiškia tamsios dėmės, suminkštėję stiebai, pūvančios šaknys. Pašalinkite ir sunaikinkite užsikrėtusius augalus, pagerinkite dirvos drenavimą ir retinkite augalus, kad oras laisvai cirkuliuotų.
Svarbu žinoti: sergančių augalų niekada nekompostuokite. Jei kompostas nepasieks bent 60 °C temperatūros, ligas sukeliantys organizmai gali išgyventi ir užkrėsti naujus augalus vėliau.
Žydėjimo stoka taip pat susijusi su per menka šviesa arba per daug azoto trąšose – jis skatina lapų, bet ne žiedų augimą. Brandių floksų silpnas žydėjimas dažnai signalizuoja apie poreikį atsinaujinti dalijant kerą.
Papildoma informacija apie šliaužiančiąją floksą
- Geriausiai auga ant plokščio žemės paviršiaus, bet nuostabiai atrodo krisdama nuo akmeninių sienelių ar lysvių kraštų. Puikiai apsaugo šlaitus nuo erozijos.
- Šliaužiančioji floksa yra daugiametis augalas, kasmet grįžtantis į sodą.
- Jei augalas tapo per tankus ar stokoja saulės, gali pradėti pūti arba nebežydėti.
- Šliaužiančioji floksa išsisklaido viršžeminiais ūgliais, vadinamais stiebagumbiais, sudarydama tankų kilimą – augimo tempas vidutinis.
