Pomidorų ligos gali greitai sukelti didelių bėdų sode, todėl svarbu gebėti atpažinti dažniausias problemas ir žinoti, kaip jas valdyti. Daugelį pomidorų ligų sukelia įvairios grybelio rūšys, kurios priklausomos nuo oro sąlygų – ypač mėgsta lietingą arba drėgną laikotarpį. Net viena užkrėsta pomidorų vyniotuvė gali greitai tapti visos lysvės problema.
Dažniausios pomidorų ligos
Kiekvienais metais auginant pomidorus verta žinoti, su kokiomis ligomis dažniausiai susiduria sodininkai. Toliau pateikiami pagrindiniai susirgimai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį ruošiantis derliui.
Ankstyvosios dėmėtligės simptomai
Ankstyvoje dėmėtligė dažniausiai aptinkama karštuose ir drėgnuose regionuose. Šią ligą sukelia Alternaria grybelis, kuris dirvoje išlieka gyvybingas bent metus. Renkantis veisles, verta ieškoti tokių, kurios yra atsparesnės šiai ligai.
Vytuliai: fusariozė ir verticiliozė
Šių ligų simptomai labai panašūs, tačiau sukėlėjai yra skirtingi grybai. Ir fusariozė, ir verticiliozė sutrikdo vandens bei maisto medžiagų patekimą augalams, dėl to jie vysta ir nyksta, ypač šiltuoju sezonu.
Miltligės požymiai
Miltligė vystosi, kai oras tampa drėgnas, o jos sporas išnešioja vėjas. Nors vaisiai nesuserga, pažeisti lapai gali sudžiūti ir augalas praranda apsaugą nuo saulės, todėl vaisiai nudega ir ima pūti.
Antraknozė ir jos padariniai
Šiltoje, drėgnoje aplinkoje ir prastai drenuotame dirvožemyje dažnai pasitaiko antraknozės, grybelinio susirgimo, kuris siūbuoja derlių – ypač jei pomidorai pernoksta ir liečiasi su šlapia žeme.
Septoriozės simptomai
Septoriozė, kurią sukelia Septoria grybelis, pažeidžia lapus, bet palieka vaisius sveikus. Ši liga greitai plinta šiltą ir lietingą vasarą, todėl svarbu stebėti augalus ir kuo greičiau imtis priemonių.
Pilkasis puvinys (botritis)
Šią ligą dažniausiai galima aptikti pjaunant ar pažeidus augalus. Botritio sporos vėją ar vandenį gali nunešti ir į kitus augalus, ypač vėsiais, drėgnais orais. Taip pat gali būti pažeidžiamos ir žiedai.
Bakterinės ligos: dėmėtligė ir juodadėmė
Bakterinės dėmėtligės plinta per vandens lašus ir dažniau pasireiškia vėsiomis, drėgnomis dienomis. Ligos gali gerokai sumažinti derlių, tačiau išplitimą padeda stabdyti sodo priežiūra.
Pietinis vytulys
Ši grybelinė liga žinomesnė šiltesniuose kraštuose, tačiau sunkiai išvengiama dėl daugybės metų išliekančių grybų sporų. Dažniausiai pažeidžia stiebus, augalas nebesugeba įsisavinti vandens ir maisto medžiagų.
Pietinis vytulys pažeidžia ne tik pomidorus, bet ir pupeles, morkas, bulves, arbūzus, žemės riešutus ir net melionus.
Pilkojo lapų dėmėtumo požymiai
Ši liga pirmiausia puola seniausius lapus, tačiau gali pereiti ir prie stiebų. Vaisiai nesuserga, tačiau liga gali slėptis sėklose ir taip išgyventi iki kito sezono.
Vėlyvosios pūslinės simptomai
Vėlyvoji pūslinė apima ne tik lapus ir stiebus, bet neretai pažeidžia ir vaisius. Liga intensyviai plis drėgnu, vėsiu laikotarpiu, todėl pastebėjus įtartinus požymius verta imtis prevencinių priemonių kuo greičiau.
Pumpurų galų puvinys
Ši fiziologinė būklė atsiranda dėl kalcio trūkumo, kurį kartais gali sukelti nelygus laistymas ar per didelis azoto kiekis trąšose. Simptomai dažniausiai pastebimi augant vaisiui – pažeista uogos apačia pradeda pūti.
Bukajo puvinys
Šilto ir lietingo klimato regionuose labiau paplitęs bukajo puvinys, kuris kenkia tiek žaliems, tiek prinokusiems vaisiams.
Pilkoji sienelė
Pilkoji sienelė – tai vaisių nokimo problema be aiškaus ligos sukėlėjo. Šią būklę dažniausiai lemia žemos temperatūros arba silpni, išsekę augalai.
Lapelio pelėsis
Lapelio pelėsį sukelia tam tikri grybai, kurie klesti esant didelei drėgmei. Ypač dažnai aptinkama šiltnamiuose arba prasčiau vėdinamuose plotuose.
Pomidoro pamatinės dalies nekrozė
Ši liga yra bakterinės kilmės ir pasireiškia debesuotais, vėsiais ir drėgnais laikotarpiais. Pažeidžia pagrindinius augalo audinius, ypač stiebų šerdį.
Sėjinukų išgulimas
Pomidorų daigų išgulimą sukelia grybeliai, kurie aktyvuojasi vėsiose ir drėgnose žemėse, ypač kai dirva yra derlinga. Pagrindinė rizika – netekti visų išaugintų daigų.
Mozaikos viruso požymiai
Mozaikos virusas plinta per sėklas, skiepijimą, kenkėjus ar net žmogaus rankas. Dažnai virusas išlieka gyvybingas augalų likučiuose net kelis dešimtmečius, todėl tai viena sudėtingiausių virusinių ligų.
Bakterinė vytulė
Bakterinė vytulė naikina ne tik pomidorus, bet ir kitus šios šeimos augalus, kaip bulves ar baklažanus. Liga ypač pavojinga šiltesniuose regionuose, kur esant aukštesnei temperatūrai plinta sparčiausiai.
Šaknų gumbuotumas (nematodai)
Šaknų nematodai – mikroskopiniai parazitiniai kirminai, kurie gyvena dirvožemyje ir puola įvairius augalus, ne tik pomidorus. Šių kenkėjų naikinimas neretai sudėtingas dėl jų gebėjimo pasislėpti žemėje.
Saulės nudegimai
Karštuose regionuose arba smarkiai genint pomidorų augalus gali būti pažeidžiami vaisiai – jie pradeda degti nuo tiesioginių saulės spindulių trūkstant natūralaus pavėsio.
Bakterinė dėmėtligė šiltuose kraštuose
Karštu ir drėgnu oru dažnai įsisiautėja bakterinė dėmėtligė, pažeidžianti tiek pomidorus, tiek paprikas. Skirtingos bakterijų rūšys sukelia dėmėtus, prakiurusius vaisius.
Geltonų lapų susirietimo simptomai
Geltonų lapų susirietimo virusas iškreipia augalo lapus, jie pagelsta ir susiriečia aukštyn. Dėl to žiedai dažnai nubyra, augalas neišaugina vaisių arba jų užauga gerokai mažiau.
Patarimai, kaip išsaugoti sveikus pomidorų augalus
- Laistymą atlikite atsargiai, stenkitės nelaistyti lapų, kad sumažintumėte ligų plitimo riziką.
- Tarp augalų išlaikykite atstumą, kad būtų užtikrintas pakankamas vėdinimas.
- Rinkitės veisles, kurios yra atsparesnės ligoms – tai padės sumažinti susirgimų tikimybę.
- Pastebėję pažeistus, sergančius lapus ar augalo dalis, nedelsiant jas pašalinkite.
- Palaikykite švarią aplinką sode – kuo mažiau lieka augalų likučių ar piktžolių, tuo mažesnė ligų rizika.
Ligos pažinimas ir valdymas
Paprastai apie pomidorų ligą signalizuoja gelsvėjančios ar dėmėtas lapai, ypač po lietingų ar vėsiau orų. Ankstyvas problemų atpažinimas ir tinkamas gydymas, pavyzdžiui, reguliari genėjimo priežiūra ar tiksliai pasirinktos apsaugos priemonės, gali padėti išgelbėti dalį derliaus. Tačiau ne visus susirgusius augalus pavyksta išsaugoti, todėl prevencija – geriausia strategija.
