Vienas įdomiausių gamtos kūrinių augalų pasaulyje – tai vabzdžiaėdis augalas, kuris traukia dėmesį neįprasta išvaizda bei savybe gaudyti ir virškinti vabzdžius. Iš pirmo žvilgsnio šis augalas gali atrodyti tarsi atkeliavęs iš kitos planetos, tačiau natūraliai jis aptinkamas pajūrio lygumose kai kuriuose pietiniuose regionuose. Šis daugiamečiai augalas gali natūraliose sąlygose išgyventi net 20 ir daugiau metų, ypač kai auginamas lauke. Tie, kurie nusprendžia turėti jį namuose, turėtų suprasti, ką šis augalas minta ir kaip tinkamai juo rūpintis.
Kaip Venusinis musgaudis minta
Nors daugelis galvoja, kad tam, kad augalas išgyventų, jį būtina maitinti vabzdžiais, iš tiesų vabzdžiaėdis musgaudis, kaip ir bet kuris kitas augalas, naudoja fotosintezę. Saulės energija jam padeda apsirūpinti maistinėmis medžiagomis, kurių jis pasisavina iš dirvožemio.
Tačiau šio augalo unikalumas slypi gebėjime puikiai augti itin skurdžiame, rūgščiame dirvožemyje. Maistas, kurį suranda ir suvirškina pats – įvairūs smulkūs vabzdžiai – tampa savotiška „trąša“ ir kompensuoja dirvožemyje trūkstamus mineralus.
Kokius vabzdžius suėda augalas
Šio augalo natūralioje aplinkoje dažnai trūksta tokių maistinių medžiagų kaip azotas ar fosforas. Tam kompensuoti trapuose gleivėse pagaunami vabzdžiai – jų kūno sudėtyje gausu šių elementų. Tarp dažniausių aukų galima įvardinti musių, uodų, skruzdėlių, mažų laumžirgių ar net didesnių vabzdžių, jei „spąstai“ jau pakankamai dideli.
Patarimai dėl maitinimo namuose
Venusiniam musgaudžiui galima pasiūlyti gyvų vabzdžių – jie padeda augalui vystytis sveikiau. Pastebėta, kad kuo didesnis augalo spąstas, tuo didesnį vabzdį jis gali praryti: smulkesniems spąstams labiau tinka uodai ar musės, didesniems – žiogai ar šimtakojai.
Lauke laikomi augalai dažniausiai patys apsirūpina maistu, todėl papildomai jų maitinti nereikia. Tačiau jei musgaudis auga patalpoje, kartais verta pasiūlyti gyvą vabzdį – viduje jie taip pat gali prasibrauti į augalo spąstus, padėdami jo tolesniam augimui.
Norint dirbtinai duoti vabzdį, patogu naudotis pincetu – reikia judinti vabzdį taip, kad jis paliestų jautriuosius spąsto plaukelius. Tai suaktyvina spąsto užsivėrimą ir prasideda virškinimo procesas.
Kada maitinti musgaudį
Kaip dažnai maitinti augalą – priklauso nuo to, kiek jis turi aktyvių „spąstų“. Jei spąstų daugiau, dažniau reikės papildomo maisto, tačiau net ir vidutinio augimo laikotarpiu pakanka, kad bent vienas jų būtų užsiėmęs virškinimu.
Maža, dar tik pradėjanti augti musgaudžio atžala, išauginta patalpoje, žiemą gali būti laikoma be žiemos ramybės ir retkarčiais pamaitinama kas keletą savaičių.
Jokiu būdu negalima maitinti augalo negyvais vabzdžiais – nes jie nesukelia natūralių reakcijų spąstui užsiverti ir virškinti, tad visa sistema neveikia ir vabzdys tiesiog lieka viduje. Spąstas gali netgi pradėti irti arba tiesiog po kurio laiko vėl atsiverti, palikdamas negyvą maitą viduje.
Kas augalui kenkia
Nereikėtų mėginti maitinti musgaudžio vaisiais ar jų gabalėliais – cukrus šiame augale sukelia puvimą, spąstas dažnai neprofesionaliai užsiveria ir atsidaro atgal, palikdamas vaisius nepažeistus.
Pernelyg dažnas spąsto lietimas pirštais ar kitais daiktais naikina augalo energiją – netinkamai užsidarantys spąstai silpnina jo gyvybingumą.
Apie augalo išlikimą
Jei musgaudis ilgą laiką negauna grobio, gyventi jis gali dar kelis mėnesius, tačiau galiausiai išseksta. Tinkamai rūpinantis ir sudarant palankias sąlygas, šis augalas namuose ar lauke gali džiuginti savo išskirtinumu ilgus metus.
Augalų išlikimo rizika
Nors kai kam atrodo, kad šie vabzdžiaėdžiai reti ir nykstantys, jų populiacija nėra tiesiogiai grėsmėje. Tačiau dėl per didelio natūralių buveinių ardymo ir pernelyg intensyvaus rinkimo gamtoje, jie laikomi pažeidžiamais. Todėl dėmesys išsaugojimui tampa vis svarbesnis, jei norime musgaudžių išskirtinumu džiaugtis ir ateityje.
