Anksčiau grindjuostes ir apdailos juostas žmonės dažniausiai rinkdavosi be didelių svarstymų – iš natūralios medienos, dažniausiai pušies ar panašaus spygliuočio. Šiandien pasirinkimas gerokai platesnis: be masyvo, parduotuvėse rasite MDF (vidutinio tankio medienos plaušų plokštę) ir įvairių plastikų gaminius. Kuo šios medžiagos skiriasi praktiškai ir kada verta rinktis vieną ar kitą?
MDF grindjuostės ir apdaila
MDF – tai inžinerinė medžiaga, gaminama iš susmulkintų medienos plaušų (dažniausiai iš smulkesnių šakų ir kitų medienos likučių), kurie sumaišomi su rišikliais ir suformuojami į tankią, kietą plokštę. Nors kilmė „medinė“, galutinis produktas elgiasi kitaip nei natūralus masyvas. Interjere MDF plačiai naudojamas ne tik grindjuostėms, bet ir spintelėms, lentynoms ar baldų detalėms.
Pagrindiniai privalumai
- Dažnai kainuoja šiek tiek mažiau nei masyvi mediena.
- Pjaunant ir kalant vinis mažiau linkęs skilti.
- Lengviau formuoti ir pritaikyti švelnioms linijoms ar nedideliems linkiams.
- Montavimo metu atsiradusius smulkius paviršiaus pažeidimus paprasčiau nušlifuoti.
Pagrindiniai trūkumai
- Drėgmė jam kenkia: brinksta, deformuojasi, gali irti.
- Negalima palikti natūralios išvaizdos – MDF iš esmės turi būti gruntuojamas ir dažomas.
- Kampuose ir vietose, kur dažni smūgiai, gali lengviau nuskilti ar „atsikąsti“ gabalėliai.
Vienas didžiausių MDF populiarumo veiksnių – kaina. Dažnai sutinkamas grindjuostės aukštis yra apie 8 cm (apie 3 1/4 colio), ir būtent šioje kategorijoje MDF paprastai konkuruoja su gruntuota pušimi ar kitomis nebrangiomis medienos rūšimis. Skirtumas neretai būna nedidelis (kartais iki maždaug 10%), todėl mažoje patalpoje jis gali beveik nepasijausti. Tačiau projektuose, kur reikia daug metrų grindjuosčių, bendras sutaupymas tampa akivaizdesnis.
Dar viena praktinė MDF stiprybė – montavimas. Medžiaga yra pakankamai „minkšta“, todėl lengvai pjaunasi ir, kalant apdailos vinis ar naudojant viniakalę, paprastai neskyla taip, kaip kartais nutinka natūraliai medienai. Dėl to darbas dažnai vyksta sklandžiau, o smulkias montavimo žymes galima nesunkiai nušlifuoti.
Vis dėlto svarbu suprasti konstrukcinę logiką: MDF nėra skirtas būti laikančiąja medžiaga, bet grindjuostėms jis puikiai veikia todėl, kad yra prispaudžiamas ir tvirtinamas prie sienos – siena suteikia reikiamą „stuburą“. Tiesiose atkarpose MDF grindjuostės gali būti beveik tokios pat stabilios kaip ir medinės, tačiau išoriniai kampai yra jautresni smūgiams ir nuskilimams.
Jeigu MDF laikomas sausai ir prižiūrimas (pavyzdžiui, laiku atnaujinamas dažų sluoksnis), jis gali tarnauti 10 metų ar ilgiau. Didžiausias jo priešas – vanduo ir įmirkimas, todėl drėgnose zonose tai rizikingas pasirinkimas.
Medinės grindjuostės ir apdaila
Natūralaus medžio grindjuostės dažniausiai gaminamos iš spygliuočių (pvz., vientisos pušies lentos arba sujungtos iš trumpesnių segmentų) arba iš kietmedžio (pvz., ąžuolo). Mediena vertinama dėl tvirtumo, natūralios faktūros ir ilgaamžiškumo.
Pagrindiniai privalumai
- Tvirta ir atspari smūgiams medžiaga.
- Galima palikti natūralų vaizdą – be dažymo, su beicu ir apsauginiu sluoksniu.
- Lengva (patogu nešti ir montuoti).
- Tinkamai prižiūrint gali tarnauti dešimtmečius.
Pagrindiniai trūkumai
- Paprastai kainuoja šiek tiek daugiau nei MDF.
- Kalinėjant vinis gali skilti, todėl reikia atsargesnio montavimo.
- Gali išsikraipyti (išlinkti) dėl natūralių medienos savybių ir drėgmės svyravimų.
Spygliuočių grindjuostės dažnai būna parduodamos gruntuotos ir skirtos dažymui (nors pasitaiko ir negruntuotų). Kietmedžio apdaila neretai pasirenkama dėl gražios tekstūros, todėl ją dažyti dažnai tiesiog neapsimoka – tokiu atveju paviršius beicuojamas ir sandarinamas, kad matytųsi raštas.
Didelis skirtumas tarp medžio ir MDF – išvaizda. Medis turi natūralią rievę ir raštą, o MDF paviršius to neturi, todėl jis praktiškai visada dažomas. Dėl transportavimo ir sandėliavimo patogumo MDF grindjuostės dažnai parduodamos jau gruntuotos – taip mažesnė tikimybė pažeisti paviršių.
Jei grindjuostės bus vietose, kur daug judėjimo ir smūgių (pavyzdžiui, koridoriuje, laiptinėje, vaikų kambaryje), natūrali mediena paprastai atlaiko geriau nei MDF. Tačiau jeigu patalpoje daug drėgmės, vien tik dažytas medis nėra idealus sprendimas – tokiu atveju praktiškiau žvalgytis į plastiko variantus.
Norint sutaupyti ir kartu išlaikyti „tikro medžio“ privalumus, dažnai pasirenkamos grindjuostės, sujungtos iš trumpesnių medienos gabalų specialiais sujungimais. Gamykloje suformuoti „šukų“ tipo sujungimai suklijuojami taip, kad jungties vieta būtų tvirta ir tinkama ilgiems, tiesiems ruožams.
Montuojant medį verta atidžiai įvertinti lentų tiesumą. Inžinerinės medžiagos paprastai būna idealiai lygios, o natūrali mediena kartais pasitaiko šiek tiek išlinkusi. Geriau nepirkti kreivų detalių iš karto, nei vėliau bandyti jas „priversti“ gražiai susigulėti ant sienos. Taip pat patartina numatyti šiek tiek atsargos, nes dėl skilimų ar broko dalis detalių gali netikti.
Plastikinės grindjuostės ir apdaila
Plastiko kategorijai dažniausiai priskiriami poliuretano, polistireno ir PVC gaminiai. Nors plastikinės grindjuostės po truputį populiarėja, daugelyje namų vis dar dažniau matysite MDF arba medį. Visgi tam tikrose situacijose plastikas turi labai aiškių pranašumų.
Pagrindiniai privalumai
- Visiškai atsparios vandeniui (tinka aukštos drėgmės zonoms).
- Nedomina vabzdžių, kurie minta mediena.
- Neskilinėja ir netrūkinėja nuo vinijimo taip, kaip gali nutikti medienai.
- Gali tarnauti dešimtmečius, jei tinkamai sumontuotos ir prižiūrimos.
Pagrindiniai trūkumai
- Dažniausiai brangesnės už MDF ir įprastą medieną.
- Dažymas gali būti sudėtingesnis, nes reikia tinkamo paruošimo, kad dažai gerai sukibtų.
- Negalima beicuoti – natūralaus „medžio“ efekto jos nesuteikia.
Didžiausia plastiko stiprybė – atsparumas vandeniui. Dėl to tai ypač geras pasirinkimas vonios kambariams, skalbykloms ir kitoms vietoms, kur galima dažna drėgmė, balos ar valymo metu naudojamas daug vandens.
Plastikas neturi organinės „maisto“ bazės, todėl vabzdžiams nėra patrauklus. Nors namuose ši problema ne visada aktuali, tai vis tiek malonus papildomas privalumas.
Minusas dažniausiai vienas – kaina. Mažoje patalpoje, pavyzdžiui, vonioje, tai gali būti priimtina, tačiau dideliuose projektuose bendra suma greitai išauga. Taip pat verta atkreipti dėmesį į sąlygas: kai kurie plastikai, nuolat veikiami tiesioginės saulės ar šilumos, laikui bėgant gali deformuotis, todėl montavimo vieta ir aplinka turi reikšmės.
Kaip išsirinkti tinkamiausią medžiagą
Renkantis grindjuostes verta vadovautis ne tik kaina, bet ir patalpos sąlygomis bei norimu vaizdu.
- Jei prioritetas – natūrali išvaizda ir medienos raštas, dažniausiai geriausias sprendimas yra masyvi mediena, kurią galima beicuoti ir apsaugoti.
- Jei reikia daug metrų grindjuosčių ir norisi paprastesnio montavimo, MDF dažnai būna patogus pasirinkimas dėl lengvo pjovimo ir mažesnės skilimo rizikos.
- Jei montuojama drėgnoje zonoje, MDF geriau vengti. Tokiais atvejais praktiškiausios yra plastikinės grindjuostės, o kaip kompromisas gali tikti ir tinkamai paruošta bei nudažyta mediena.
