Jei gyvenate dviejų aukštų name, tikriausiai esate pastebėję paprastą dėsningumą: šiltas oras kyla į viršų. Dėl to antras aukštas dažnai įkaista greičiau, o pirmame aukšte lieka vėsiau – ypač žiemą. Laimei, tam yra ne vienas sprendimas: nuo paprastų, beveik nieko nekainuojančių veiksmų iki rimtesnių šildymo sistemos atnaujinimų.
Žemiau – praktiški būdai, kaip „sugrąžinti“ šilumą į pirmą aukštą ir sumažinti šilumos nuostolius.
Uždarykite laiptinės „šilumos kelią“ į viršų
Viena dažniausių priežasčių, kodėl pirmame aukšte šalta, yra laiptinė: ja šiltas oras „nuteka“ į antrą aukštą. Jei laiptai atviri, šilumai nėra jokios kliūties pakilti aukštyn.
Įrenkite vidaus duris laiptų apačioje
Įrengus vidaus duris pirmo aukšto pusėje (prie laiptų pradžios), šiltas oras ilgiau išlieka apačioje, o patalpos tampa tolygiau šildomos. Vidaus duris dažnai paprasčiau montuoti nei lauko duris: jos lengvesnės, neretai tuščiavidurės, be to, nereikia papildomo sandarinimo nuo kritulių ar vėjo.
Šildykite tik ten, kur reikia: zoninis šildymas
Jei skirtinguose aukštuose temperatūra labai skiriasi, praktiškas sprendimas – zoninis šildymas. Tai reiškia, kad šiluma (ar vėsinimas) paskirstoma pagal zonas, o ne vienodai visam namui.
Mini „split“ sistema kelioms zonoms
Daugiakanalės mini „split“ sistemos leidžia skirtingoms namo dalims nustatyti skirtingą temperatūrą. Tai ypač naudinga, kai prioritetas – šiltesnis pirmas aukštas, bet nenorite perkaitinti antro aukšto.
Oro kanalų zonos (jeigu namas turi ortakius)
Jei namas šildomas per ortakius, kartais galima sukurti zonas ir ortakių sistemoje. Vis dėlto dideli temperatūrų skirtumai tarp aukštų gali būti sudėtingi suvaldyti vien tik ortakių reguliavimu.
Šiluma nuo kojų: grindinis spindulinis šildymas
Kai norisi daugiau komforto pirmame aukšte, bet nesinori statyti dar vieno didelio šildymo įrenginio, verta pagalvoti apie spindulinį (radiantinį) šildymą po grindimis. Toks sprendimas šildo tolygiai ir maloniai – šiluma kyla nuo grindų, todėl patalpoje jaučiamas jaukumas net ir esant kiek žemesnei bendrai temperatūrai.
Elektrinis spindulinis grindų šildymas
Elektrinės sistemos paprastai montuojamos naudojant laidų tinklelį arba atskiras laidų kilpas, išvedžiotas po grindų danga. Tekant elektrai, laidai sušyla ir perduoda šilumą grindims.
Vandeniu šildomos grindys (hidraulinė sistema)
Kitas variantas – vamzdeliai po grindimis, kuriais cirkuliuoja šiltas vanduo. Vandenį pašildo centrinis šilumos šaltinis (pavyzdžiui, katilas). Tai dažnesnis pasirinkimas didesniuose būstuose ar kapitalinio remonto metu.
Kokios grindys tinka geriausiai?
- Puikiai šilumą praleidžia porceliano ir keraminės plytelės.
- Labai gerai tinka natūralus akmuo.
- Dažnai sėkmingai naudojama ir laminuota danga, vinilas bei medinės grindys (svarbu laikytis gamintojo rekomendacijų dėl temperatūrų ir montavimo).
Įvertinkite, ar nereikia antro šildymo ir vėsinimo įrenginio
Kartais problema slypi ne paskirstyme, o galioje: vienas įrenginys paprasčiausiai nepajėgia efektyviai aptarnauti kelių aukštų namo. Tokiu atveju sprendimas – papildomas šildymo/vėsinimo įrenginys.
Praktikoje žmonės dažnai bando visą namą šildyti vienu įrenginiu, tačiau didesniuose ar kelių aukštų būstuose neretai prireikia daugiau nei vienos sistemos, kad temperatūra būtų tolygi.
Kiek tai gali kainuoti?
Papildomo šilumos siurblio įrengimas dažnai kainuoja apie 4 000–8 000 (valiuta gali skirtis pagal rinką ir darbų apimtį). Šilumos siurblys gali šildyti ir vėsinti – tai tarsi viename įrenginyje sujungtas šildymas ir kondicionavimas.
Jei vėsinimo nereikia ir aktualus tik šildymas, pigesnė alternatyva gali būti elektrinė krosnelė (elektrinis šildymo įrenginys). Tokios sistemos vidutinės kainos dažnai minimos maždaug 1 700–6 750 ribose, o vidurkis gali siekti apie 4 445 (priklausomai nuo galingumo ir montavimo).
Greitas sprendimas: nešiojamas šildytuvas
Jei pirmo aukšto kambarys atšąla greitai, o norisi šilumos čia ir dabar, gali padėti nešiojamas patalpų šildytuvas. Tai ypač praktiška, kai tikslas – sušildyti vieną ar du dažniausiai naudojamus kambarius, o ne kelti temperatūrą visame name.
Toks „taškinis“ šildymas dažnai būna ekonomiškesnis, nes mokate už šilumą ten, kur iš tiesų būnate. Vis dėlto verta rinktis atsakingai: skirtingi modeliai skiriasi galia, saugumo funkcijomis ir tuo, kaip tolygiai paskirsto šilumą.
Pradėkite nuo paprasto: patikrinkite šildymo sistemos būklę
Jei pirmame aukšte nuolat vėsu, priežastis gali būti neišvalyta ar neprižiūrėta šildymo ir vėsinimo sistema. Prieš investuojant į naują įrangą, dažnai verta pasirūpinti esamos sistemos priežiūra: filtrų keitimu, patikra, sureguliavimu.
Nepatikrinta sistema žiemą gali dirbti „ant ribos“, suvartoti daugiau energijos ir net sugesti pačiu netinkamiausiu metu. Tipinė priežiūros meistro apžiūra dažnai kainuoja apie 195, o ilgainiui gali apsimokėti metinė priežiūros sutartis, jei tokia siūloma.
Neišleiskite šilumos per kaminą
Židinys ir kaminas pirmame aukšte sukuria papildomą šilumos „nutekėjimo“ kanalą. Kai židinys nenaudojamas, verta įsitikinti, kad sklendė yra uždaryta – taip šiltesnis oras nelips lauk per dūmtraukį.
Kaip pasitikrinti? Kai židinys šaltas ir nekūrenamas, pašvieskite žibintuvėliu į dūmtraukį – turėtumėte matyti metalinę sklendę. Kai židinys nenaudojamas, ji paprastai turėtų būti uždaryta. Uždarymas dažniausiai atliekamas patraukiant svirtį arba truktelint grandinėlę (priklauso nuo konstrukcijos).
Sandarinkite langus ir paruoškite juos žiemai
Skersvėjai – vienas greičiausių būdų „ištraukti“ šilumą iš pirmo aukšto. Ypač dažnai tai nutinka su senesniais langais, kurie gali turėti tik vieną stiklą arba prastesnius sandarinimus. Per tokius langus šaltis prasiskverbia greičiau, o šildymo sistema turi dirbti intensyviau.
Langų paruošimas šaltajam sezonui paprastai yra kelių žingsnių procesas. Dažniausiai jis apima įvairius sandarinimo ir papildomos izoliacijos sprendimus, kurie padeda sumažinti oro pratekėjimą ir šilumos nuostolius.
