Šaltuoju metų laiku dažnas namuose kūrena židinį ar pečių, todėl po kiekvienos kūrenimo dienos lieka nemažai pelenų. Nors daug kas paprasčiausiai juos išmeta, kai kurie sodininkai rekomenduoja pelenus panaudoti darže ar sode. Tačiau prieš nusprendžiant, ar verta tai daryti, pravartu sužinoti daugiau apie šios medžiagos poveikį augalams ir dirvožemiui.
Kodėl naudinga įterpti pelenus į dirvą
Medienos pelenai pasižymi didele kalcio, kalio ir kitų augalams naudingų medžiagų koncentracija. Šios medžiagos ypač svarbios sodams ir daržams, kuriuose jų trūksta. Pelenai taip pat šarmina dirvožemį, tad jei žemės pH natūraliai žemas, pelenai gali padėti jį pakelti. Tačiau jeigu jūsų sklypo žemė ir taip linkusi į šarmingumą, tokio papildymo reikėtų vengti.
Vis dėlto, pelenai netinka visiems augalams. Kai kurie želdiniai ir vaiskrūmiai, pavyzdžiui, mėlynės, rododendrai ar azalijos, mėgsta rūgštų dirvožemį, todėl pelenai jiems gali būti net žalingi. Tačiau kiti, kaip smidrai, levandos ar alyvos, gerai auga neutraliame ar nežymiai šarminiame pH, tad jie į pelenus reaguoja teigiamai. Svarbu žinoti, kokį pH mėgsta jūsų sodinami augalai bei kokia yra jūsų dirvožemio sudėtis.
Be to, pelenai pasižymi specifinėmis struktūrinėmis savybėmis, kurios padeda atbaidyti sodo kenkėjus, tokius kaip šliužai ar sraigės. Tai dar viena priežastis, kodėl verta pasvarstyti apie jų panaudojimą kieme ar darže.
Kaip tinkamai naudoti pelenus sode
Pelenus naudodami saikingai, galite pagerinti dirvožemio kokybę, tačiau persistengus galima pakenkti. Specialistai pataria paskleisti apie saują pelenų 1 kvadratiniam metrui. Tą padarius, patogiausia šiek tiek juos įterpti į žemę, švelniai supurenant grėbliu arba išmaišant rankomis. Kitas būdas – pelenus sumaišyti su kompostu prieš naudojimą. Tokiu atveju jie neutralizuoja dalį rūgščiųjų virtuvės atliekų, todėl komposto krūva tampa labiau subalansuota. Pelenų kiekio komposte nereikėtų viršyti 5% visos masės.
Nors kartais siūloma pelenus pabarstyti rudenį kaip priemonę žemei uždengti žiemai, specialistai įspėja, kad smulkūs pelenai lengvai nupučiami vėjo arba susispaudžia į kietą sluoksnį, kuris apsunkina vandens ir oro patekimą dirvon. Todėl kiekvieną kartą rekomenduojama pelenus švelniai įmaišyti į žemę arba įdėti į kompostą.
Verta atkreipti dėmesį į tai, jog pelenai gali pažeisti jaunus, dar nesustiprėjusius augalus ar antžeminę žalumą, kaip šviežiai sudygusią žolę. Geriausia juos naudoti brandesniems augalams arba pievoms, po panaudojimo perlieti vandeniu, kad maistinės medžiagos pasiektų šaknis, o pelenai nesikauptų ant paviršiaus.
Kokius pelenus rinktis?
Pelenai turėtų būti gaunami tik iš natūralaus, neapdoroto ar nenudažyto medžio, kad nebūtų pakenkta dirvožemio kokybei. Geriausia, jei pelenai susidarė iš vietoje užaugusios medienos, nors tai ir nėra būtina. Ypač svarbu vengti pelenų, gautų iš medienos, kuri buvo impregnuota cheminėmis medžiagomis ar dažyta – tokių pelenų naudoti negalima dėl galimo toksinių junginių patekimo į dirvą.
- Naudokite nedidelį pelenų kiekį – sauja 1 m².
- Prieš barstydami, įsitikinkite, kokio pH reikia auginamiems augalams.
- Pelenus geriau maišyti su kompostu nei barstyti tiesiai ant žemės.
- Nenaudokite pelenų iš apdorotos ar dažytos medienos.
- Po panaudojimo gerai palaistykite, kad pelenai patektų į žemę.
Sumanei naudojant medienos pelenus, galima ne tik pagerinti dirvožemį, bet ir apsaugoti augalus nuo kai kurių kenkėjų. Svarbiausia – laikytis saiko ir atsižvelgti į konkrečius augalų bei dirvožemio poreikius.
