Kai kurios vapsvų rūšys mėgsta statyti didelius lizdus visai nepatogiose vietose: po stogeliais, virš įėjimo durų, pašiūrėse, garažuose ar net sandėliukuose. Nors vapsvos yra svarbūs apdulkintojai ir aktyviausios šiltuoju sezonu, kai gausu žydinčių augalų, jos gali kelti rūpesčių ir žiemą. Ypač tada, kai bando rasti šiltesnę vietą peržiemoti ar netikėtai pasirodo namų viduje.
Dažniausiai žmonės nori kuo greičiau atsikratyti rūšių, kurios linkusios įsikurti arti žmogaus ir ginti savo teritoriją: geltonosios vapsvos, popierinės vapsvos, molinės vapsvos ir vadinamieji „plikaveidžiai“ širšės tipo vabzdžiai. Dalį jų lizdų atpažinti nesunku: kai kurios rūšys suformuoja didelius, iš popierių primenančios medžiagos padarytus statinius, kurie aiškiai matomi prie pastatų ar palėpėse.
Žiema dažnai palengvina situaciją, nes vapsvos šaltyje sulėtėja, tampa vangios, o dauguma jų neišgyvena. Vis dėlto naudinga suprasti, kur jos dingsta, kaip peržiemoja ir ką daryti, jei jas aptinkate namuose.
Kur vapsvos dingsta žiemą
Vapsvos prastai pakelia šaltį. Dauguma individų žiemą žūsta, nes, skirtingai nei bitės, jos paprastai nekaupia didelių maisto atsargų, kad galėtų išgyventi visą šaltąjį sezoną. Todėl atšalus orams joms lieka tik vienas kelias – ieškoti vietos, kur galima išbūti neaktyvioms, t. y. peržiemoti.
Tačiau yra išimtis: apvaisintos patelės (dažnai vadinamos karalienėmis) kartais sugeba išgyventi. Būtent jos pavasarį pradeda naujo lizdo kūrimą, kai temperatūra vėl kyla. Vis dėlto peržiemoti joms nėra paprasta – šaltuoju metu trūksta maisto, o tinkamų slėptuvių rasti ne visada pavyksta.
Kur vapsvos peržiemoja
Žiemojimui vapsvos ieško vietų, kur būtų kuo mažiau trikdymo ir kiek šilčiau. Dėl to jos kartais aptinkamos šalia žmogaus būsto – garaže, rūsyje, palėpėje, sandėliuke ar prie namo sienų.
Dažniausiai jos renkasi:
- pastatų plyšius, ertmes, mažas angas konstrukcijose;
- vietas po medžio žieve ar kitose natūraliose slėptuvėse;
- šiltesnius taškus šalia ventiliacijos išėjimų ar panašių vietų, kur gali būti šiek tiek šiltesnio oro;
- saulėtą pastato pusę, kur paviršiai dieną įšyla net ir žiemą.
Jei įtariate, kad vapsvos gali būti šalia namų, verta apžiūrėti ne tik akivaizdžias, bet ir paslėptas vietas: už apdailos detalių, kampuose, prie stogo pakalimų, tarp sandėliuko daiktų ar kitose retai judinamose zonose.
Ką daryti, jei žiemą namuose randate vapsvų
Gera žinia ta, kad žiemojančios vapsvos dažniausiai būna nusilpusios: jos vangiai juda, rečiau skraido ir paprastai nėra linkusios pulti. Taip pat žiemą namuose retai pasitaiko didelių jų kiekių, nes dauguma vapsvų tiesiog neišgyvena šalčių.
Vis dėlto, jei sąlygos palankios (pavyzdžiui, šiltesnė patalpa), kai kurios gali išlikti gyvos. Jei pastebite daugiau nei vieną ar dvi vapsvas, praktiška imtis paprastų sprendimų: naudoti gaudyklę arba atsargiai jas išnešti į lauką.
Kaip saugiai pašalinti pavienes vapsvas
Jei vapsva atrodo apatiška ar beveik nejudri, dažnai pakanka paprasto, atsargaus metodo:
- uždenkite vapsvą stikliniu indu (pavyzdžiui, stiklainiu);
- po indu lėtai pakiškite kartoną arba tvirtesnę popieriaus plokštelę, kad ji užsidarytų viduje;
- uždėkite dangtį ir išneškite į lauką.
Šis būdas geriausiai tinka tada, kai vabzdys mieguistas ir nejudrus. Jei vapsva aktyvi, bandant ją gaudyti rizika padidėja.
Spąstai ir atbaidymo priemonės
Jei vapsvų namuose pasitaiko daugiau, gali padėti spąstai. Kai kurios gaudyklės veikia su saldžiu masalu, kuris pritraukia vabzdžius. Tokiu atveju gaudyklę patogiau laikyti ten, kur vapsvos pastebimos dažniausiai, o vėliau ją išnešti į lauką.
Kai kuriais atvejais verta pradėti nuo atbaidymo priemonių (pavyzdžiui, mėtų kvapo purškalo), o tik tada pereiti prie spąstų. Tačiau svarbu elgtis apdairiai: vapsvų ginamasis elgesys gali suaktyvėti, jei jos jaučiasi puolamos.
Ką daryti radus lizdą žiemą
Žiemą lizdo šalinimas paprastai yra mažiau rizikingas nei vasarą, nes vapsvos šaltyje būna lėtesnės. Vis dėlto nerekomenduojama bandyti lizdo draskyti ar staiga sunaikinti. Vapsva, jausdama grėsmę, gali išskirti signalines medžiagas, kurios pritraukia kitas vapsvas ir sustiprina gynybinę reakciją.
Jei lizdas didelis, yra patalpos viduje arba matote daugiau vapsvų, saugiausia sprendimą patikėti kenkėjų kontrolės specialistams. Tai ypač aktualu, jei lizdas sunkiai pasiekiamas (pavyzdžiui, konstrukcijų viduje, palėpėje ar tarp sienų).
Kada vapsvos paprastai žūsta nuo šalčio
Daugelis vapsvų žūsta, kai temperatūra nukrenta žemiau nulio. Dažniausia išimtis – apvaisintos patelės, kurios gali ištverti žemesnes temperatūras ir peržiemoti slėptuvėse, kartais net pastatų viduje.
Tikslus laikas, kada vapsvos „dingsta“, priklauso nuo vietos klimato ir konkrečių metų orų. Kai temperatūra ima artėti prie nulio, vapsvos dažnai pradeda ieškoti šiltesnių kampų žiemojimui. Daugelyje regionų tai pastebima rudenio pabaigoje, kai naktys atšąla ir pasikartoja šalnos.
