Amarilis dažnai dovanojamas žiemą, tačiau tai nėra vienkartinė gėlė. Kad augalas kasmet vėl sukrautų žiedus, svarbiausia neperanksti lapų priežiūra. Lapai – tai „energijos gamykla“: kol jie žali, augalas kaupia maisto medžiagas būsimam žydėjimui. Todėl teisingas momentas juos patrumpinti gali nulemti, ar kitą sezoną matysite tik lapus, ar ir įspūdingą žiedynstiebį.
Kada kirpti amarilio lapus?
Amarilio lapus verta šalinti tik tada, kai jie natūraliai pagelsta ir paruduoja – paprastai po žydėjimo, kai augalas baigia aktyvų augimą. Nors žali lapai gali atrodyti netvarkingai, jų nukirpimas per anksti dažnai atima iš svogūno galimybę sukaupti pakankamai energijos.
Kol lapai žali, vyksta fotosintezė: augalas auga ir „kraunasi“ atsargas, kurios vėliau pravers naujiems lapams ir žiedams. Kai lapai pagelsta ir pradeda džiūti, amarilis pereina į trumpą ramybės etapą – augimas kuriam laikui sustoja, o po to vėl prasideda naujų lapų formavimasis.
Lapų kirpimas nėra privalomas. Jeigu jų nepjausite, jie dažniausiai patys nunyks ir nukris (dažnai tai įvyksta metų pabaigoje). Tinkamu laiku nukirpti lapai augalui nepakenkia.
Kaip teisingai nukirpti amarilio lapus?
Kai lapai jau geltoni ar rudi, procedūra paprasta. Naudokite aštrias, švarias (dezinfekuotas) žirkles arba peilį ir nukirpkite lapus palikdami apie 5 cm virš svogūno.
Ką daryti po kirpimo: du keliai
-
Trumpesnė priverstinė ramybė (svogūną išimant): svogūną galima išimti iš vazono, nuvalyti nuo perteklinės žemės ir laikyti vėsioje, tamsioje vietoje bent 6 savaites. Tai padeda imituoti ramybės periodą.
-
Natūralesnis kelias (paliekant vazone): svogūną galima palikti tame pačiame vazone ir leisti jam pereiti ilgesnį, natūralesnį poilsio ir atsinaujinimo ciklą, kol jis vėl pradės auginti naujus lapus.
Ką daryti su amariliu vasarą?
Vasarą amarilis labiausiai vertina saulę. Jei turite galimybę, šiltuoju sezonu vazoną verta išnešti į lauką – į terasą, balkoną ar kiemą, kur augalas gautų daug šviesos. Dažnai tai padeda vėliau išauginti tvirtesnį žiedynstiebį ir gausiau žydėti.
Pavasarį, kai jau nebegręsia šalnos, amarilį prie lauko sąlygų pratinkite palaipsniui: pirmomis dienomis laikykite trumpiau, venkite staigaus pernešimo į kaitrią saulę ir stebėkite, kaip reaguoja lapai.
Jei amarilio išnešti į lauką nepavyksta, laikykite jį šviesiausioje namų vietoje (prie lango, kur maksimumas saulės). Tuomet ypač svarbu išlaikyti nuoseklų laistymo ir tręšimo režimą, kad svogūnas sukauptų pakankamai jėgų kitam žydėjimui.
Kodėl amarilis leidžia lapus, bet nežydi?
Situacija, kai amarilis augina lapus, tačiau neišleidžia žiedynstiebio, dažnai susijusi su tuo, kad svogūnas neperėjo jam reikalingo ramybės laikotarpio ir nespėjo sukaupti energijos žydėjimui. Taip pat tai gali nutikti, kai:
-
lapai buvo nukirpti per anksti, kol dar buvo žali;
-
augalas augo per tamsioje vietoje ir gavo per mažai saulės;
-
trūko maisto medžiagų (augalo „atsargos“ svogūne liko per menkos).
Ar lapai ataugs, jei nunyko ir nukrito?
Taip. Jei lapai pagelto, nudžiūvo ir natūraliai nukrito, tai dažniausiai reiškia, kad amarilis yra įprastame poilsio etape. Netrukus turėtų pasirodyti naujas augimas, jeigu augalas laikomas tinkamomis sąlygomis ir gauna pagrindinę priežiūrą.
Kas pirmiau: lapai ar žiedai?
Amarilio augimas gali vykti keliais scenarijais. Dažniau žiedynstiebis pasirodo anksčiau, o lapai pradeda augti vėliau. Vis dėlto įmanoma ir atvirkščiai – pirmiausia suželia lapai, o tik po to formuojasi žiedynstiebis. Kartais lapai ir žiedynstiebis auga beveik vienu metu. Visi šie variantai gali būti normalūs, jei augalas gauna pakankamai šviesos ir jo ramybės periodas nebuvo sutrikdytas.
