Auksinės žuvelės augalas – tai kambarinė gėlė, kurią lengva atpažinti iš daugybės ryškių rausvai oranžinių žiedų, primenančių šokinėjančias auksines žuveles. Šie žiedai pasirodo pavasarį ir vasarą, o augalas labiausiai mėgsta šiltą, drėgną aplinką, rūgščią, gerai drenuojamą dirvą ir šviesias vietas be tiesioginių saulės spindulių. Toliau aptarsime visus svarbiausius auginimo žingsnius, kad auksinės žuvelės augalas vešėtų jūsų namuose.
Auginimo sąlygos ir priežiūra
Šis augalas puikiai tinka šeimoms su vaikais ir augintiniais, nes yra visiškai saugus ir netoksiškas. Vis dėlto patartina padėti augalą ten, kur prie jo negalėtų pasiekti smalsūs gyvūnai ar maži vaikai.
Šviesa ir aplinka
Auksinės žuvelės augalas mėgsta ryškią, bet išsklaidytą šviesą – taip jis gausiai žydės ir turės tankią lapiją. Geriausiai tinka vieta netoli rytinės arba vakarinės pusės lango. Jei trūksta natūralios šviesos, galima naudoti specialias lempas, ypač žiemos mėnesiais. Augalui reikia šviesos net daugiau nei 10 valandų per parą.
Dirva ir vazonas
Parinkite lengvą, laidžią, lengvai rūgštinę žemę, pvz., skirtą sukulentams. Laukinėje gamtoje auksinės žuvelės augalai dažnai auga kaip epifitai – ant kitų augalų, todėl jų šaknims ypač svarbus geras vėdinimas ir neužsilaikantis vanduo. Jei sodinate į vazoną, būtinai pasirinkite tokį, kuriame yra skylučių vandens pertekliui nutekėti.
Laistymas ir drėgmė
Šiltuoju metų laiku laistykite augalą gausiai – dirva turi būti nuolat drėgna, tačiau neužmirškite, kad šaknys nemėgsta stovinčio vandens. Žiemą laistykite mažiau ir palaukite, kol dirva kiek pradžius – toks režimo pasikeitimas paskatina žydėjimą. Svarbu: neleiskite, kad žemė visiškai išdžiūtų, tačiau venkite ir permirkimo, kuris gali išprovokuoti šaknų puvinį.
Auksinės žuvelės augalas geriausiai jaučiasi prie 18–24 °C temperatūros ir vidutinio drėgnumo aplinkoje. Augalą galima kasdien nupurkšti kambario temperatūros vandeniu, tačiau šalto vandens griežtai venkite, nes jis gali pakenkti lapams. Jei kambaryje labai sausa, verta šalia pastatyti drėkintuvą arba augalą laikyti vonios kambaryje.
Maitinimas
Per vegetacijos sezoną (pavasarį ir vasarą) tręškite kas savaitę silpnu skystų trąšų tirpalu su mikroelementais. Tinka ir lėtai tirpstančios trąšų granulės, kurios palaipsniui maitina augalą.
Auksinės žuvelės augalo veislės
Šis augalas skirstomas į dvi gentis – Columnea ir Nematanthus. Abi gentys išvestos į daugybę veislių bei hibridų, kurių žiedai būna raudoni arba geltoni.
Genėjimas
Tinkamas genėjimas skatina gausesnį žydėjimą, naujų ūglių formavimąsi ir tvarkingesnę augalo išvaizdą. Geriausia šalinti nereikalingus, nudžiūvusius ar pailgėjusius stiebus ankstyvą pavasarį, prieš aktyvaus augimo pradžią. Genėdami kirpkite stiebą įstrižai, šiek tiek žemiau pumpuro ar mazgo.
Dauginimas
Daiginti auksinės žuvelės augalą iš sėklų labai sudėtinga, todėl dažniausiai augalas daugina atkarpom. Ūglių viršūnes galima pamerkti į vandenį, kol įsišaknys, o vėliau pasodinti į paruoštą žemę.
Persodinimas
Daugelis tropinių augalų, tarp jų ir auksinės žuvelės augalas, geriausiai jaučiasi kiek ankštame vazone. Tai dažnai skatina gausesnį žydėjimą. Užtenka persodinti kas 2–3 metus, esant būtinybei galite švelniai apkarpyti šaknis, kad paskatintumėte naujų šaknelių augimą. Persodinimui rinkitės orui laidžią žemę, kaip sukulentams.
Žiemojimas
Žiemą laistykite mažiau ir leiskite žemei šiek tiek išdžiūti tarp laistymų. Norint išsaugoti drėgmę, augalą verta laikyti vonios kambaryje, jei kitose namų patalpose oras sausas. Auksinės žuvelės augalas visiškai netoleruoja šalčio, tad jį reikia laikyti tik viduje.
Kenkėjai ir ligos
Šį augalą mėgsta amarai, voratinklinės erkės bei miltuotieji skydamariai. Pastebėję šiuos kenkėjus, naudokite specialų insekticidinį muilą, kuris padės apsaugoti augalą.
Lapelius svarbu nelaistyti tiesiogiai, nes dėl to gali pradėti vystytis grybelinės ligos ar pelėsis. Kaip ir artimi giminaičiai afrikinių vijoklių, auksinės žuvelės augalas jautrus drėgmei ant lapų.
Reguliariai apžiūrėkite augalą dėl voratinklinių erkių. Tai išduoda smulkus tinklas lapų apačioje, mažos voro formos erkutės arba mažyčiai balti taškai – tai jų kiaušinėliai. Jei lapai ima rudoti, tikėtina, kad priežastis gali būti šios erkės; kovai naudokite neemo aliejų arba insekticidinį muilą.
Žydėjimo skatinimas
Auksinės žuvelės augalas žydi pavasarį, vasarą ir rudenį – nors, esant tinkamoms sąlygoms, gali žydėti ir žiemą. Žiedai išauga nedideli, pailgi, ryškios spalvos ir primena žuveles. Senesni, ilgesni stiebai žydėjimo metu gražiai svyra per vazono kraštą, ypač kai augalas kabinamas pakabinamoje gėlinėje. Žiedai neturi kvapo, tačiau dėl išskirtinio vaizdo augalas labai dekoratyvus.
Norint paskatinti šakotumą ir gėlių gausą, dažnai nuo naujai užaugusių stiebelių pašalinkite viršūnėles. Aktyvaus augimo ir žydėjimo periodu papildomai maitinkite silpnu trąšų tirpalu kas savaitę arba kas dvi.
Nudžiūvusius žiedus nuplėškite ranka – tai paskatins naujų žiedų formavimąsi.
Dažniausi priežiūros sunkumai
Nors auksinės žuvelės augalas – gana išrankus, pagrindinės priežiūros bėdos atsiranda dėl perlaistymo. Pagrindiniai simptomai:
- Ilgi, retėjantys ūgliai – paprastai rodo perlaistymą arba itin drėgną aplinką.
- Lapų rudavimas ar byrėjimas gali rastis nuo per aukštos temperatūros arba kai ant lapų patenka vanduo.
- Augalo vieta – pasirinkite šviesią, tačiau ne pietinės pusės palangę; šis augalas mėgsta šviesą, bet netoleruoja tiesioginės saulės.
- Nepamirškite, kad augalas prisitaikęs augti pakabintuose vazonuose – kabinamas jis atsiskleidžia gražiausiai, nes stiebai lengvai svyra žemyn.
- Nors dažnas purškimas nėra būtinas, papildoma drėgmė (ypač sausame ore) augalui išeis į naudą.
- Persodinkite tik tada, kai šaknys ima matytis per vazono apačią; augalas nejautrus daliniam šaknų susispaudimui, bet stipriai peraugusio vazono vengti nereikėtų.
