Galima sakyti, kad rengiant „be kasimo“ daržą išvengsite sunkaus darbo su kastuvu – ypač jei orai karšti ir drėgni. Šis sodinimo būdas yra kur kas paprastesnis nei įprasti dirvos paruošimo darbai ir tinka beveik bet kuriuo metų laiku. Visgi, pravartu pradėti ruoštis maždaug prieš mėnesį iki sėjos ar sodinimo, kad visos sluoksniuotos medžiagos spėtų tinkamai susiskaidyti.
Kas yra „be kasimo“ daržininkystė
„Be kasimo“ daržas – tai sodininkystės metodas, kai dirvos nereikia įdirbti ar pilnai apversti. Tokiuose daržuose dirvos paviršiuje sukraunami sluoksniai iš įvairių organinių medžiagų, taip atkuriant natūralų gamtos procesą, kai nukritę lapai ir augalų liekanos ilgainiui virsta derlingu sluoksniu. Ši sistema primena miško paklotę: visa, kas krenta ant žemės, per laiką suįra ir maitina žemę iš viršaus.
Kuo naudinga „be kasimo“ daržininkystė
Viena iš didžiausių šio metodo naudų – paprastesnis daržo įrengimas ir mažesnis fizinis krūvis. Nereikia nei dirbos kasti, nei naudoti specialių įrankių. Ruošiant daržą sluoksniuojant, uždengiama sena žolė ir piktžolės, kurios lieka po storais sluoksniais, tad jų kovojimas dėl vietos ir maisto su sodinamais augalais sumažėja iki minimumo. Naudojant kartoną ar storą mulčio sluoksnį, natūraliai slopinamos piktžolės, todėl sumažėja poreikis naudoti chemines priemones, o patys augalai gauna daugiau vertingų medžiagų nepersitempdami.
Toks daržo rengimas puikiai tinka vietovei, kurioje dirvožemis nualintas ar prastas. Sluoksniai sukomponuojami tiesiai ant žolės ar nuogo grunto, todėl nereikia pertvarkyti, maišyti ar papildomai gerinti pačios dirvos. Tai sparčiai palengvina auginimą ir pagerina rezultatus.
Kaip įsirengti „be kasimo“ daržą
Toks daržas gali būti įrengtas bet kuriuo metų laiku, tačiau optimaliausia duoti sluoksniuojamoms organinėms medžiagoms keletą savaičių ar net mėnesį susiskaidyti, kad gautumėte purią, derlingą terpę pasodinimui.
Daržo priežiūra visą sezoną paprasta – tereikia kartkartėmis papildyti šviežių azoto gausių žaliųjų atliekų (pvz., be piktžolių sėklų nupjautos žolės) ir sausų lapų ar kitų anglies šaltinių, kad paklotė išliktų reikiamo storio. Papildomo kasimo ar kitaip įprasto dirvos įdirbimo nebeprireiks.
Kaip sluoksniuoti daržą
- Apatiniam sluoksniui naudokite kartoną ar storesnį laikraščio sluoksnį – tai padės užgniaužti piktžoles ir žolę.
- Ant viršaus dėkite žaliosios masės: nupjautą žolę, augalų liekanas be sėklų – šis sluoksnis bus pagrindinis azoto šaltinis.
- Tuomet paskleiskite gerai išpuvusio komposto, kuris aprūpins pagrindinėmis maistinėmis medžiagomis.
- Sluoksniuokite anglingą medžiagą, pavyzdžiui, sausus lapus ar šiaudus.
- Tęskite sluoksniavimą pakaitomis: žali medžiaga – ruda medžiaga, kol pasieksite norimą aukštį.
Kokius augalus galima auginti
- Ši technika puikiai tinka daržovėms: pomidorams, salotoms, bulvėms, cukinijoms ir kitoms.
- Tarp sluoksnių galima sodinti ir vienmetes gėles – jos gerai jausis mulčiuotoje aplinkoje.
- Ilgalaikiai daugiamečiai augalai taip pat sėkmingai įsišaknija tokiose paklotėse.
Ne veltui toks būdas dar vadinamas „lakštų kompostavimu“ arba „lasagna daržininkyste“, nes sluoksniuojama kaip lazanijoje – pakaitomis dedant skirtingų sudėčių medžiagas. Suklojus visus sluoksnius, galima iškart auginti, pavyzdžiui, pomidorus ir kitus daržovių sodinukus, nes dirvos paruošimas nereikalauja papildomo įdirbimo ar apvertimo. Tai natūrali, laiko ir energijos taupanti alternatyva tradicinei daržininkystei.
