Mimozos medžiai, dar vadinami persinėmis šilko akacijomis, auga labai greitai ir reikalauja nuolatinio genėjimo. Jie išsiskiria kvapniais, puriais rožiniais žiedais, kurie puošia medį nuo balandžio iki liepos, bei ažūrine, paparčio lapus primenančia lapija. Tai nedidelis arba vidutinio dydžio lapus metantis medis, kurio dekoratyvumas nulėmė populiarumą vietovėse su švelniomis žiemomis.
Kai kuriose šalyse mimozinis medis laikomas invaziniu augalu. Genėjimas leidžia suvaldyti jo šakų bei ūglių augimą, tačiau nesustabdo sėklų plitimo, todėl augalas dažnai plečiasi nekontroliuojamai. Dėl gausių sėklų, kurias platina vėjas, vanduo ar gyvūnai, išnaikinti šį medį gali būti itin sunku – daugeliui tenka kartoti šalinimo procedūras ne vieną kartą. Be to, šių medžių sėklos turi neurotoksiną, kuris pavojingas gyvūnams ir šunims.
Kada genėti mimozos medį
Mimozos formavimas ir pagrindinis genėjimas atliekamas rudens ar žiemos metu, kai medis ilsisi. Nuo sausų ar pažeistų šakų galima atsikratyti bet kuriuo metų laiku.
Auginant mimozą, svarbu dar jaunam medžiui suteikti pageidaujamą formą – vieną pagrindinį kamieną ar kelis smulkesnius stiebus. Kuo anksčiau pradėsite formuoti, tuo lengviau išlaikysite norimą augalo architektūrą.
Genėjimo darbai, padedantys išlaikyti vainiko formą, dažniausiai pradedami, kai mimozos amžius siekia apie trejus metus.
Kaip genėti mimozos medį
Pagrindinis genėjimo tikslas – išlaikyti pasirinktą augimo būdą (ar medis augs su vienu kamienu, ar su keliais) ir natūraliai kompaktišką lajos formą. Mimozos pakelia net ir stiprų genėjimą, o jei genima netinkamu metu, augalas dažniausiai atsigauja be didesnių problemų.
Neretai net iki žemės išpjautos mimozos geba atželia ir vėl ima sparčiai augti, dėl ko jų visiškas pašalinimas iš kiemo gali būti nelengvas uždavinys.
Kaip genėti Acacia dealbata
Be įprastos mimozos rūšies, šiltuose kraštuose galima sutikti ir kitų šio šeimos augalų, tokių kaip Acacia dealbata, dar žinoma kaip floristų mimoza, sidabrinė akacija ar melsvoji akacija. Tai greitai augantis šakotas krūmas arba nedidelis medis, kilęs iš pietryčių Australijos ir kai kuriuose regionuose taip pat laikomas potencialiai invaziniu.
Šios mimozos veislės žydi žiemą gelsvais žiedais, tad tinkamiausias genėjimo laikas – pavasaris, žydėjimui pasibaigus ir pranykus šalnų pavojui. Genint rekomenduojama išlaikyti natūralų, skėčio formos vainiką ir šalinti persistiebusias ar neprižiūrėtas šakas. Verta prisiminti – nepatartina apkarpyti daugiau nei trečdalio viso augalo vainiko per vieną kartą.
Mimozos medžių ypatybės ir gyvenimo trukmė
Mimozos nėra ilgai gyvuojantys medžiai – jų vidutinė gyvenimo trukmė siekia apie 30 metų. Išėjus už natūralių arealų ribų, jie gali tapti invaziniais, nes sparčiai plinta daugybėje šalių.
Dėl greito augimo šių medžių mediena išlieka trapi, šakos lengvai lūžta ir kelia pavojų aplinkai. Be to, mimozos laikomos netvarkingu medžiu – nukritę žiedai ir sėklų ankštys kaupiasi ant žemės, todėl priežiūra pareikalauja nemažai laiko ir pastangų.
