Namų tvarkymas neretai gali pasirodyti kaip tikras iššūkis, ypač kai aplinkui kaupiasi daugybė nereikalingų daiktų. Tauras svarbiausia – rasti tokį tvarkymosi būdą, kurio laikytis būtų paprasta ir kurio norėtųsi imtis nuolat. Tik tuomet rezultatų galima tikėtis nuosekliai.
Pradėjus tvarkyti darbo vietą, nusprendžiau išbandyti Pomodoro metodą ir pasitikrinti, ar pavyks per kelias minutes susitvarkyti rašomąjį stalą. Toliau pasidalysiu, kaip visa tai vyko ir kodėl pasirinkau būtent šį būdą, kai reikia greitai susigrąžinti tvarką.
Kas yra Pomodoro metodas
Pomodoro metodas iš pirmo žvilgsnio visai nesudėtingas. Jo esmė – suskaidyti darbo laiką į trumpus, aiškiai apibrėžtus intervalus, tarp kurių daromos pertraukos. Tai leidžia susikaupti, o kartu nepervargti.
Paprastai rekomenduojama vienam etapui skirti 25 minutes, po to penketą minučių pailsėti. Tačiau, jei užduotis mažesnė – galima ir dešimties ar penkiolikos minučių atkarpos, su trumpesnėmis pauzėmis. Jei tvarkyti reikia daug, po kelių darbo ciklų įterpkite ilgesnę pertrauką.
Svarbiausia – susiplanuoti, kiek laiko skirsite užduočiai ir tuo laikotarpiu koncentruotis tik į ją. Lankstumas leidžia pritaikyti techniką savo poreikiams – šio metodo esmė būtent disciplina ir aiškus laiko valdymas.
Pomodoro pavadinimo kilmė
Pavadinimas kilęs iš itališko žodžio „pomodoro“, kuris reiškia „pomidoras“. Istorijos pradžia siekia 9-ąjį dešimtmetį, kai vienam studentui kilo idėja laiką matuoti virtuviniu, pomidoro formos laikmačiu. Dėl to ši technika ir gavo tokį pavadinimą.
Nors mano namuose trūksta daržovių ar vaisių formos laikmačių, puikiai tiko įprastinis telefono laikmatis. Svarbiausia – kad tiktų patogiai skaičiuoti laiką.
Kaip pasiruošti tvarkymuisi
Esu išbandęs Pomodoro metodą jau įvairiose srityse, pavyzdžiui, rašydamas arba organizuodamas namų aplinką. Pastebėjau, kad svarbu prieš pradedant turėti aiškų planą. Jei imiesi be jokio plano, kelias pirmąsias minutes gali iššvaistyti nežinodamas, nuo ko pradėti.
Pažvelgus į savo stalą, iškart supratau pagrindinę problemą – darbo vieta tapo perkrauta, kai reikėjo pritaikyti ją ergonomiškesniam darbui. Erdvės sumažėjo, o daiktų nesumažėjo. Mano tikslas tapo aiškus: sumažinti nereikalingų daiktų kiekį ir sutvarkyti stalo dokumentų dėklą.
Tvarkymosi eiga
Nustačiau laikmatį 20 minučių. Pradėjau kruopščiai peržiūrėti kiekvieną ant stalo ar dokumentų dėkle esantį daiktą ir rūšiuoti į tris kategorijas: palikti, perkelti arba išmesti. Ant stalo nebuvo daiktų, tinkamų paaukoti, tačiau nemažai dalykų puikiai tiko perkelti į kitas vietas.
Tarp dokumentų dėkle radau daugybę svarbių, bet užmirštų smulkmenų: atspausdintos nuotraukos ir vaikų drabužių etiketės. Kai kurie dalykai – pavyzdžiui, biuro dokumentai – turėjo keliauti tiesiai į archyvą, o ne būti laikomi ant stalo. Dar tarp daiktų pasitaikė tušti sąsiuviniai, kurių tikriausiai taip ir neprireiks.
Paskui, apžvelgęs patį stalą, atradau keletą nenaudojamų daiktų: kvapnią žvakę, kuri jau seniai nebepatinka, tuščią degtukų knygelę ir ekranų valiklį, kurį būtų protingiausia sudėti į stalčių. Atrodo, smulkmenos, tačiau jos labai jaukiai kaupė tvarkos trūkumą, tad visos jos buvo pašalintos.
Laikas pertraukai
Nežiūrėdamas į laikmatį, sudėjau visus „palikti“ grupės daiktus į jiems skirtas vietas. Vos spėjau baigti, laikmatis suskambėjo, primindamas padaryti pertrauką. Nutariau trumpai atsipūsti, pabendrauti žinutėmis su draugais ir pasidalinti įspūdžiais apie šiuo metu skaitomą knygą.
Antrasis Pomodoro etapas
Po pertraukos laikmatį vėl nustatiau 20 minučių, bet žinojau, kad likusių daiktų perkėlimas užtruks daug trumpiau. Tikrai – mažiau nei per pusę laiko ant stalo neliko nė vieno nereikalingo daikto.
Už šį pasiekimą pati save apdovanojau dar viena trumpute pertraukėle, o tada sugrįžau prie švaraus, tuščio ir įkvepiančio darbo stalo.
Išvados ir nauda
Tokiu būdu per trumpą laiką pavyko susitvarkyti darbo vietą ir pasiruošti produktyviai dienai. Šio metodo privalumas – visiška laisvė: nereikia laikytis nustatyto laiko ar konkrečių taisyklių. Esminis įrankis čia – laikmatis ir asmeninė drausmė.
Būtent tokia laisvė man padeda kurti įprotį. Jei norėsiu, šį metodą galėsiu taikyti kasdien, o jei kartais ir praleisiu, dėl to nieko blogo. Tai universali technika, kuri puikiai tiks tiek dienos pabaigai, tiek produktyvaus darbo pradžiai. Kaskart ji bus tokia pat veiksminga.
