Drenažo sprendimai pirmiausia priklauso nuo stogo nuolydžio formos, todėl stogai paprastai skirstomi į dvi pagrindines grupes: plokščiuosius ir šlaitinius. Šiame tekste aptariama, kas yra šlaitinis stogas ir kokios pagrindinės jo rūšys.
Pagrindiniai aspektai planuojant namo statybą
Statant būstą svarbu atsižvelgti į kelis esminius dalykus:
- Konstrukciją turi laikyti tvirtos ir stabilios sienos.
- Reikalingas pakankamas langų kiekis, užtikrinantis oro cirkuliaciją bei natūralų apšvietimą, o svarbiausia – patikimas stogas virš galvos.
- Jei stogas nėra ilgaamžis, pastatas tampa pažeidžiamas vėjo, drėgmės ir saulės poveikio, todėl trumpėja visos konstrukcijos eksploatacijos laikas.
Nuo seniausių laikų stogai buvo viena svarbiausių pastato konstrukcinių dalių. Jie ne tik saugo gyventojus, bet ir leidžia efektyviai pašalinti kritulius. Todėl renkantis stogo tipą būtina įvertinti drenažo veiksmingumą ir pritaikyti jį konkrečiai statinio paskirčiai.
Šlaitinių stogų tipai
Kas yra šlaitinis stogas
Kai stogo plokštumos nuo centrinės viršūnės leidžiasi žemyn kampu ir dažniausiai sudaro dvi kryptis, toks stogas vadinamas šlaitiniu. Kai kuriais atvejais nuolydis gali būti tik vienoje pusėje.
Stogo nuolydžio kampas apskaičiuojamas įvertinus jo statumą – vertikalus pakilimas dalijamas iš horizontalios projekcijos ilgio.
Šlaitiniai stogai paprastai kainuoja mažiau nei kiti konstrukciniai sprendimai. Anksčiau jie dažniausiai buvo gaminami iš medienos, tačiau šiandien naudojamos ir tokios medžiagos kaip konstrukcinis betonas, gelžbetonis ar iš anksto įtemptas betonas. Kai kuriais atvejais mediena naudojama kaip klojinio paviršius.
Tokie stogai dažnai pasirenkami sandėliams, gamykloms ar dirbtuvėms. Jie taip pat tinka regionams, kuriuose gausu sniego ir kritulių, nes užtikrina gerą vandens nutekėjimą.
Šlaitinių stogų klasifikavimas
Skirtingi šlaitinių stogų tipai išskiriami pagal aplinkos sąlygas, šlaitų skaičių, nuolydžio kampą bei architektūrinį vaizdą.
1. Vienšlaitis stogas
Paprasčiausias variantas – vienšlaitis stogas, turintis tik vieną pasvirusią plokštumą. Iš šono jis primena trikampį, kur vienas kraštas susijungia su kraigu, o kitas išsikiša į išorę.
Šis tipas dar vadinamas priestato ar pastogės stogu. Jo įrengimas nereikalauja sudėtingų projektinių sprendimų, statyba vyksta greitai ir ekonomiškai.
Dažniausiai naudojamas garažams bei sandėliavimo patalpoms.
2. Dvišlaitis stogas
Šio tipo konstrukcijoje dvi plokštumos pasvirusios priešingomis kryptimis. Toks sprendimas vizualiai primena keturkampį trikampį.
Dvišlaitis stogas plačiai taikomas gyvenamuosiuose namuose dėl estetikos, paprastos konstrukcijos ir veiksmingo vandens nuvedimo.
3. Paprastas porinis stogas
Tai viena elementariausių šlaitinių stogų formų, savo struktūra artima dvišlaičiui stogui. Konstrukcija nesudėtinga ir ekonomiška, o pagrindinė naudojama medžiaga – mediena.
Dėl lengvos konstrukcijos dažniausiai montuojamas garažuose ar stoginėse, tačiau tinkamas ir gyvenamiesiems pastatams, nes gerai nukreipia kritulius.
4. Uždaro porinio tipo stogas
Ši konstrukcija panaši į paprastą porinį stogą, tačiau papildomai naudojama horizontali jungiamoji sija, sujungianti gegnės kojas. Ji perima apkrovas, kurios kitu atveju būtų perduodamos šoninėms sienoms.
Toks sprendimas leidžia suformuoti trikampės formos palėpės erdvę, kuri gali būti naudojama daiktų laikymui. Konstrukcija nesudėtinga ir lengvai projektuojama.
5. Laužytas šlaitinis stogas
Šio tipo stoge vietoje vertikalių galų naudojamos pasvirusios plokštumos. Kiekvienoje pusėje yra du nuolydžiai – apatinis statesnis, viršutinis nuolaidesnis.
Tokio stogo konstrukcija leidžia įrengti palėpę, mažina sniego kaupimąsi ir efektyviau nukreipia lietaus vandenį į latakų sistemą.
6. Stogas su purlinais
Purlinai – tai horizontalūs konstrukciniai elementai stogo sistemoje. Medinėse konstrukcijose išskiriamos kelios jų rūšys, o plieninėse konstrukcijose šie elementai dažniausiai apsaugomi dažais arba tepalu nuo aplinkos poveikio.
Naudojant purlinus galima lengviau formuoti skirtingas stogo formas ir suteikti projektui daugiau lankstumo.
7. Stogas su centriniu statramsčiu
Centrinis statramstis – vertikali atrama, naudojama įvairiose konstrukcijose. Stogo santvaroje jis jungia viršūnę su pagrindu ir padeda stabilizuoti konstrukciją.
Apatinė jungiamoji sija remiasi į statramstį, o papildoma apykaklinė sija užtikrina konstrukcijos tvirtumą. Tokie stogai dažniausiai naudojami paprastose santvarose, nes jų įrengimas greitesnis ir pigesnis nei sudėtingesnių sprendimų.
Konstrukcija lengvai pritaikoma pakeitimams.
8. Stogas su apykakline sija
Apykaklinė sija – horizontali atrama, montuojama tarp gegnių aukštesnėje konstrukcijos dalyje. Ji sumažina gegnių deformaciją esant didelėms apkrovoms arba dideliam tarpatramiui.
Tokio tipo stogas laikomas saugiu sprendimu didelio ilgio konstrukcijoms.
Kokie yra šlaitinių stogų privalumai
1. Stilius: formų ir dydžių įvairovė
Šlaitiniai stogai suteikia daugiau kūrybinės laisvės renkantis formas ir proporcijas. Architektai gali projektuoti sudėtingesnes struktūras, o platus medžiagų pasirinkimas leidžia išgauti norimą estetinį rezultatą.
2. Energijos taupymas
Tarp išorinės dangos ir konstrukcijos susidariusi ventiliuojama erdvė padeda mažinti šilumos nuostolius ir prisideda prie energijos efektyvumo.
3. Atsparumas aplinkos poveikiui
Trikampė konstrukcijos forma suteikia stabilumo. Šlaitiniai stogai geriau atlaiko stiprų vėją, gausų sniegą ir lietų. Papildomas sienų bei stogo šiltinimas dar labiau padidina ilgaamžiškumą.
4. Papildoma erdvė mažesnėmis sąnaudomis
Laužyti arba uždaro porinio tipo stogai leidžia sukurti papildomą patalpą neplečiant pastato ploto, todėl išnaudojama daugiau vietos nepadidinant statybos apimties.
5. Lietaus vandens panaudojimas
Dėl išorinių drenažo sistemų šlaitiniuose stoguose paprasčiau surinkti ir nukreipti lietaus vandenį, todėl lengviau įgyvendinti vandens surinkimo sprendimus.
