Kambariniai augalai ne tik puošia namus, bet ir prisideda prie geresnės oro kokybės bei sukuria jaukią aplinką. Tačiau daugelis augalų savininkų anksčiau ar vėliau susiduria su kenkėjų problema; viena iš dažniausiai pasitaikančių – amarai. Šie smulkūs vabzdžiai gali padaryti žalos tiek dekoratyviniams, tiek maistiniams augalams. Straipsnyje aptarsime, kas yra amarai, kaip jie atpažįstami, kokią žalą daro kambariniams augalams, kokie yra veiksmingi kovos būdai ir prevencinės priemonės, bei paneigsime dažniausius mitus apie šiuos kenkėjus.
Kas yra amarai?
Amarai (Aphidoidea) – smulkūs, minkštakūniai kenkėjiški vabzdžiai, priklausantys vabzdžių (Insecta) klasei. Priklausomai nuo rūšies jie būna nuo 1 iki 7 mm ilgio, dažniausiai žalios, geltonos, juodos, raudonos ar rudos spalvos. Pasaulyje žinoma daugiau nei 4000 amarų rūšių, nors kambariniuose augaluose dažniausiai aptinkami žalieji arba juodieji amarai (Aphis fabae, Myzus persicae ir kiti). Jie minta augalų sultimis ir gali sukelti rimtų pasekmių kambarinių gėlių sveikatai.
Kaip amarai pažeidžia kambarinius augalus?
Maitinimosi ypatumai
Amarai turi specializuotą burnos aparatą – siurbtuką, kuriuo praduria augalo lapą ar stiebą bei siurbia sultis iš ląstelių. Šis procesas augalui sukelia stresą, išsekina jo išteklius ir trikdo natūralią apykaitą.
Žalos požymiai
- Lapai pradeda gelsti, deformuotis, susiraityti ar vysti.
- Lapai, žiedai ar stiebai aptraukiami lipnia, blizgančia medžiaga – medaus rasa, kurią išskiria amarai.
- Medunešis (medaus rasa) sukuria puikią terpę juodajam pelėsiui plisti.
- Augalas lėtai auga, blogiau žydi, ima vysti.
- Matoma gausi smulkių vabzdžių populiacija – dažnai ant ūglių, apatinėje lapo pusėje.
Amarų siurbimas nualina augalą, sumažina jo atsparumą ligoms ir kitiems kenkėjams, o kai kuriais atvejais amarai neša virusines ligas, kurios gali būti mirtinos.
Kaip amarai atsiranda kambariuose?
Pagrindiniai užkrėtimo šaltiniai
- Naujai įsigyti ar parnešti augalai, jau užsikrėtę amarais.
- Atviros patalpos: pro pravirus langus ar vėdinimo angas amarai gali patekti iš lauko.
- Per substratą, kuriame buvo amarų kiaušinėlių.
- Ant drabužių, batų ar kitų daiktų iš lauko, ypač šiltuoju sezonu.
Sparnuoti individai
Tam tikrose populiacijos vystymosi stadijose dalis amarų tampa sparnuotais ir sugeba aktyviai migruoti nuo vieno augalo prie kito, kas ypač aktualu esant didesniam augalų kiekiui vienoje patalpoje.
Amarų gyvenimo ciklas ir plitimas
Amarai pasižymi itin sparčiu dauginimuisi. Dauguma kambariniuose augaluose aptinkamų amarų rūšių gali daugintis tiek lytiniu, tiek nelytiniu būdu, dažniausiai per partenogenezę – apvaisinimo nereikia, motinos patelės iš karto deda jauniklius. Priklausomai nuo temperatūros, viena patelė gali išauginti dešimtis ar net šimtus palikuonių per kelias savaites. Tokia spartaus dauginimosi savybė leidžia amarų populiacijai greitai išplisti ir sukelti ženklią žalą augalui, jei priemonės nebus imtasi laiku.
Veiksmingi kovos būdai su amarais ant kambarių gėlių
Mechaniniai metodai
- Lapai plovimas: nedidelius amarų kiekius galima pašalinti augalą kruopščiai nuplovus šiltu vandeniu (ne karštu!). Tai reikėtų daryti švelniai, kad nepažeistumėte augalo audinių (1).
- Pažeistų dalių šalinimas: jei infestacija vietinė – pašalinkite stipriausiai pažeistus lapus ar ūglius.
- Rankinis surinkimas: stambesnius amarus galima rinkti rankiniu būdu ar šepetėliu.
Biologiniai metodai
- Naudojami natūralūs priešai: lauko sąlygomis (šiltnamiuose ar oranžerijose) biologinei kontrolei taikomi boružės, žygiai ar parazitinės vapsvos. Tiesa, patalpose šie priešai vargiai pritaikomi, nebent profesionalių augalų kolekcijų atveju.
- Ekologiški tirpalai: rekomenduojama naudoti natūralias priemones – muilo tirpalą (1 šaukštas indų ploviklio ar ūkiško muilo litrui vandens) ar švelnų augalinį aliejų (pvz., neem aliejų). Tokie tirpalai purškiami ant pažeistų plotų (2).
Cheminiai metodai
Jei mechaniniai ar biologiniai būdai nepadeda, galima taikyti specializuotus insekticidus, skirtus kambariniams augalams. Rekomenduojama rinktis produktus, kuriuose yra veikliųjų medžiagų, toleruojamų patalpų augalams (pvz., piretrino, imidakloprido), ir griežtai laikytis gamintojo nurodymų.
- Lasai ir purškalai: insekticidiniai purškalai iš prekybos centrų ar specializuotų parduotuvių yra efektyvūs, tačiau naudoti reikėtų tik kraštutiniu atveju, ypač jei namuose yra vaikų ar gyvūnų.
- Sisteminis gydymas: kai kurie preparatai veikia per šaknis, tačiau juos reikia naudoti itin atsargiai, kad nepažeistumėte augalo arba neuždarytumėte kenksmingų medžiagų namuose (3).
Įspėjimas: Nenaudokite lauke skirtų stiprių chemikalų patalpose. Visos cheminės priemonės turėtų būti naudojamos tik būtiniausiu atveju ir laikantis saugos taisyklių.
Prevencija: kaip išvengti amarų užkrėtimo?
- Izoliacija: naujus ar pastebimai pažeistus augalus laikykite atskirai 1–2 savaites.
- Reguliarus tikrinimas: bent kartą per savaitę apžiūrėkite augalus – ypač apatinę lapų pusę ir jaunus ūglius.
- Higiena: venkite perpildytos augalų vietos, laiku šalinkite nuvytusius lapus, nesikaupkite drėgmės ir dulkių.
- Tinkamas laistymas ir tręšimas: perlaistymas ir pertręšimas (ypač azotinėmis trąšomis) silpnina augalą ir didina amarų riziką (4).
- Laikyti langus uždarytus: žydinčiais sezonais erkėtis langus tinkleliu.
Dažniausi mitai apie amarus ir jų naikinimą
- „Amarai atsiranda savaime, be jokios priežasties“. – Iš tiesų, visada yra užkrėtimo šaltinis, net jei jis sunkiai pastebimas. Dažniausi šaltiniai – nauji augalai ar atnešti kiaušinėliai.
- „Muilo tirpalas visada saugus ir visada padeda“. – Dalyje atvejų stiprus muilo tirpalas gali nudeginti jautresnius augalus, ypač jei koncentruotas ar jei lieka ant lapų ilgiau nei kelios valandos.
- „Cheminiai purškalai yra geriausias ir greičiausias sprendimas“. – Cheminius preparatus reikėtų taikyti atsakingai ir tik esant dideliam užkrėtimui, nes jie gali paveikti ne tik kenkėjus, bet ir žmogaus, gyvūnų sveikatą bei aplinką.
- „Ekologiški sprendimai neveiksmingi“. – Tinkamai ir laiku taikant ekologiškus būdus (rankinį nuvalymą, natūralius tirpalus), daugeliu atvejų galima veiksmingai kontroliuoti amarų skaičių (5).
Kada kreiptis į specialistus?
Jei amarų populiacija nepavyksta suvaldyti tradicinėmis priemonėmis per 2–3 savaites, jei augalo būklė smarkiai prastėja (vystantys, stipriai deformuoti ar masiškai krintantys lapai), o augalai brangūs ar reti – verta kreiptis į augalų auginimo, fitosanitarijos ar sodininkystės specialistus. Jie gali paskirti efektyvesnes ir augalui saugias priemones (pvz., sertifikuotus sisteminius produktus ar konsultuoti dėl biologinės kontrolės sprendimų).
Naudingi patarimai kambarinių gėlių augintojams
- Reguliariai vėdinkite patalpas, bet stiprios skersvėjos venkite.
- Laikykitės subalansuoto laistymo – drėgmė yra svarbi, tačiau per didelė – skatina grybinių ligų ir amarų plitimą.
- Kartą per mėnesį nuvalykite lapus drėgnu minkštu audiniu – taip ne tik pašalinsite dulkes, bet ir sumažinsite kenkėjų riziką.
- Nenaudokite lauko žemės ar samanų be išankstinio sterilizavimo – išvengsite papildomų kenkėjų kiaušinėlių.
- Pasirūpinkite, kad augalai nesiliestų vienas su kitu – taip amarai sunkiau plinta.
Išvados
Amarai yra vieni pagrindinių kambarinių augalų kenkėjų, todėl svarbu laiku pastebėti pirmuosius jų pasirodymo požymius ir imtis tinkamų kontrolės priemonių. Glaudus augalų stebėjimas, higienos palaikymas ir subalansuota priežiūra padeda sumažinti amarų riziką ir palaikyti augalų sveikatą. Renkantis kovos būdus, verta pradėti nuo švelniausių ir pereiti prie stipresnių tik esant reikalui, o esant neaiškumų – konsultuotis su specialistais. Tokiu būdu jūsų kambarinės gėlės ilgai išliks sveikos ir džiugins savo grožiu.
- (1) Royal Horticultural Society, „Aphids on houseplants“
- (2) University of California Agriculture & Natural Resources, „Managing Aphids on Indoor Plants“
- (3) European and Mediterranean Plant Protection Organization, EPPO Guidelines
- (4) RHS, „Preventing Pests“
- (5) American Society for Horticultural Science, „Organic Aphid Control Methods“
Mėgstanti stebėti gamtos ritmus ir užrašyti augalų paslaptis, ji kiekviename žolelės lapelyje mato istoriją, o kiekviename recepte – protėvių išmintį. Jos tekstuose susipina senolių žinios ir šiuolaikinė virtuvė, o skaitytojus žavi gebėjimas paprastus ingredientus paversti mažais kasdienybės stebuklais. Įkvėpta Lietuvos pievų, miškų ir daržų, ji dalijasi ne tik receptais, bet ir pagarba gamtai.
