Jei jūsų darže įsikūrė švilpikai (dar vadinami medkirtukais), vertėtų iš karto imtis priemonių – šie gyvūnai geba greitai sunaikinti nemažai augalų. Yra nemažai būdų, kaip natūraliai ir humaniškai išvyti švilpikus iš kiemo, naudojant namines ar komercines priemones.
Kas yra švilpikai?
Švilpikai – burundukų ir bebrų giminaičiai, pasižymintys stambesniu kūnu ir trumpomis kojomis. Dėl gebėjimo lipti jie pasiekia ne tik daržo, bet ir vaismedžių gėrybes.
Šie gyvūnai kasasi urvus, kurie prasideda tiesiai į žemę, o toliau kyla į viršų ir gali tęstis 25 pėdų ilgio ar ilgiau. Dažniausiai būna vienas pagrindinis urvo įėjimas ir papildomas avarinis ar apžvalgos tunelis. Būtent dėl sudėtingos urvų sistemos švilpikus išnaikinti sudėtinga.
Kaip atpažinti švilpikų apsilankymą?
Pirmas ženklas – tai 10–12 centimetrų pločio duobės žemėje ar po lauko sandėliuku, aplink matosi susikaupę žemių kauburėliai. Ant augalų galima pastebėti nugraužtų stiebų ar įbrėžimų. Švilpikai smarkiai žaloja ne tik daržo kultūras, bet ir aplinkines konstrukcijas – jie ardo pamatus, važiuojamąsias dangas ir atramines sieneles.
Be to, švilpikų tuneliuose galima susižaloti susukant čiurną į duobę, o gyvūno ir šuns susidūrimas gali sukelti nemalonių pasekmių.
Žalos prevencija: kaip elgtis humaniškai?
Nemažai humaniškų priemonių padeda išvyti švilpikus nekenkiant jiems ir aplinkai.
Natūralūs atbaidymo būdai
- Katės yra natūralūs švilpikų priešai. Sodininkai pastebi, kad katės šlapimu kvepiantis kraikas veiksmingai išbaido švilpikus – pakanka pabarstyti kraiko netoli urvo įėjimų ar daržo kraštų. Tokį natūralių plėšriųjų kvapą jie laiko pavojaus ženklu.
- Efektyvūs ir kiti plėšriųjų gyvūnų kvapai – pavyzdžiui, lapės ar kojoto šlapimas, tačiau jį teks atnaujinti po lietaus ar laikui bėgant.
- Dar vienas ekonomiškas sprendimas – pabarstyti Epsomo druskos aplink daržą ir urvų angas. Šis būdas natūralus ir nekenkia gyvūnams, bet reikalauja periodiškai druską pakartotinai paberti po lietaus.
- Komerciniai atbaidikliai taip pat veiksmingi – galima naudoti tiek skystus, tiek granuliuotus. Granules rekomenduojama pilti tiesiai į urvus, o skysčius – purkšti aplink sodą, tačiau ne ant pačių valgymui skirtų augalų.
- Judesiui jautrūs purkštuvai taip pat padeda – aptikus judesį, jie apipurškia gyvūną vandeniu, todėl švilpikas sprunka. Tačiau reikia atsižvelgti, kad purškiantis prietaisas reaguos ir į naminius gyvūnus ar žmones – ypač jei sumontuota dažnai naudojamose vietose.
Augaliniai natūralūs repelentai
- Švilpikai ypač nemėgsta stipraus česnako, levandų, bazilikų, laiškinių česnakų, citrininės melisos, mėtos, šalavijo, čiobrelių, rozmarino ir raudonėlio kvapo. Taip pat juos atbaido aštrūs kvapai, kaip kajeno pipirai, ricinos aliejus ar obuolių actas.
- Augalus, kurių švilpikai vengtų, galima sodinti sodo pakraščiuose arba aplink labiausiai pažeidžiamus augalus. Naudinga apsodinti ir narcizais ar pieniške, nes šių jie nelies.
- Tankus aukštas žolynas leidžia švilpikams jaustis saugiai, todėl pašalinus aukštą žolę ir augalų likučius netoli urvų jie paprastai ieškos naujų buveinių.
Barjerai ir sodo apsauga
- Įrengiant tvoreles reikėtų naudoti vištų tinklą: užtenka trijų–keturių pėdų aukščio. Viršutinį tinklo pėdą verta palikti nepritvirtintą ir užlenkti į išorę, kad švilpikas negalėtų perlipt ar įlipti. Kad nesikastų po tvora, jos apačią sulenkite kampu ir įkaskite apie pėdą į gruntą, kad viršus būtų nukreiptas tolyn nuo sodo.
- Norėdami išvengti gyvūnų įsikūrimo po sandėliuku ar terasa, uždenkite visas urvų angas grotelėmis arba užtverkite tinkleliu.
Kitos natūralios priemonės
- Įvairūs stiprūs kvapai švilpikams nepriimtini – žmogaus plaukų sruogos, sudėtos aplink daržą ir prie urvų angų, trikdo gyvūnus. Kad plaukai nenupūstų, sudėkite juos į tinklinį maišelį ir pritvirtinkite prie žemės.
- Jei norite užkirsti kelią švilpikų sugrįžimui į tuščius urvus, būtina prieš tai įsitikinti, kad urvai tikrai tušti. Geriausias laikas uždaryti urvą – nuo liepos iki rugsėjo, kai nėra jauniklių. Dangą švelniai užberkite žemėmis ir po penkių dienų patikrinkite, ar kas nors išlindo – jei ne, urvą galima saugiai galutinai užsandarinti.
- Gyvajai gaudyklei sužvejoti švilpiką galima pasirinkti švelnų, humanišką būdą, kad vėliau gyvūną perkelti į kitą vietą. Tačiau dažnai tokią perkėlimą turi atlikti specialistas, o kai kuriose vietovėse gyvūnų perkėlimas ribojamas įstatymų. Svarbiausia spąstus statyti ankstyvą pavasarį arba vėlyvą žiemą, kai jauniklių nebus.
Kaip apsisaugoti nuo švilpikų ateityje?
Geriausia švilpikų prevencija – suderinti įvairias humaniškas priemones ir sudaryti tokias sąlygas, kad daržas ar kiemas jiems būtų nepatrauklus. Nuolat tvarkykite kiemą, šalindami aukštą žolę, sodo atliekas, užsandarinkite landas po statiniais.
Nuodingos medžiagos ar mirtini spąstai nėra tinkami sprendimai – jų derėtų vengti dėl pavojaus kitiems gyvūnams, vaikams ir ekosistemai. Be to, tokių priemonių naudojimas dažnai sukelia daugiau problemų nei sprendimų.
Kuo naudingi švilpikai?
Nors švilpikų veikla darže nepageidautina, jie taip pat atlieka ir naudingą funkciją – purendami dirvą, gerina jos aeraciją, suteikia šaknims daugiau deguonies ir skatina maisto medžiagų bei mineralų judėjimą į skirtingus dirvos sluoksnius.
Architektūros ir statybų entuziastė, rašanti apie interjero dizainą, namų statybos procesus ir aplinkos kūrimą. Jos tekstuose gausu praktinių patarimų, kaip susikurti estetišką, patogų ir funkcionalų būstą. Domisi inžineriniais sprendimais, tvaria statyba bei „Pasidaryk pats“ projektais, kurie leidžia išreikšti kūrybiškumą ir taupyti resursus.
