Voras erkės – itin smulkūs voragyviai, artimi giminaičiai tiek vorams, tiek erkėms. Jie mėgsta įsikurti lapų apačioje ir iš augalo audinių siurbia sultis, todėl palieka augalams matomą žalą. Yra daug voratinklinių erkių rūšių, pažeidžiančių tiek kambario, tiek sodo augalus.
Kaip atpažinti voratinklinių erkių žalą
Nors pačias voratinklinių erkių įžiūrėti plika akimi sudėtinga, jų padaryta žala matosi aiškiau. Šios erkės iš augalo lapų išsiurbia sultis, dėl to augalo dalys gelsta, deformuojasi, lapuose ryškėja smulkūs šviesūs taškeliai ar net rusvi, džiūstantys ploteliai. Kai kurios voratinklinės erkės išskiria toksinus, dėl kurių lapai praranda spalvą ir ima raitytis.
Šie kenkėjai yra itin maži – vos 1/60–1/25 colio dydžio, bet juos galima atpažinti iš smulkaus, šilkinio voratinklio, kuriuo būna padengti augalai. Erkės būna nuo raudonos, žalios, geltonos iki rudų atspalvių, kai kurios geba kisti pagal sezoną, kitos – permatomos.
Nors jų ir sunku įžiūrėti, esant didesniam užkratui, voratinklinių erkių kolonijos tampa matomos plika akimi. Šie kenkėjai juda po lapus ir per voratinklį. Labiausiai pažeidžiami lauko augalai – agurkai, moliūgai, pupelės, pomidorai ir įvairūs krūmai ar dekoratyviniai medžiai. Viduje dažniausiai nukenčia augalai, turintys plonus, liaunus lapus.
Kada augalai linkę sirgti
Voratinklinės erkės ypač plinta esant sausam, šiltam orui. Tokios sąlygos yra idealios jų veisimuisi ir dažniausiai pasitaiko vasaros mėnesiais. Tuo metu erkės ypač aktyvios ir sėkmingai dauginasi. Tačiau kai kurios rūšys, pavyzdžiui, eglinės voratinklinės erkės, suaktyvėja atvėsus orui – pavasarį ir rudenį. Jos žaloja spygliuočius, dėl to šie praranda spyglio spalvą ar net žūva.
Kambariniai augalai dažniau užsikrečia žiemos laikotarpiu, kai oras būna sausas dėl šildymo. Tokios sąlygos kenkėjams labai palankios.
Kaip išvengti voratinklinių erkių
Norint apsisaugoti nuo šių kenkėjų, profilaktika ypač svarbi – reguliarus augalų tikrinimas leidžia laiku pastebėti pirmuosius požymius. Prieš žiemą įnešamus kambarinius vazonus verta kruopščiai patikrinti, ar ant jų nėra kenkėjų. Įsigyjant naujus augalus taip pat verta juos apžiūrėti dar prekybos vietoje.
Kambarinių augalų drėkinimas – naudinga prevencinė priemonė. Sausas oras skatina voratinklinių erkių plitimą, tad drėkintuvas namuose ar dažnas lapų apriškinimas vandeniu sumažina tikimybę, kad kenkėjai pasirodys. Tiek vidaus, tiek lauko augalus pravartu retkarčiais apipurkšti stipria vandens srove – tai nuplauna erkes nuo lapų paviršiaus.
Efektyvūs voratinklinių erkių naikinimo būdai
Net ir pastebėjus nedidelį užkratą, svarbu imtis veiksmų kuo greičiau, kad augalas galėtų atsigauti. Yra kelios priemonės, kurias galite taikyti namuose:
- Alkoholio tirpalas: Į purkštuvą supilkite 1 stiklinę spiritinio alkoholio bei 4 stiklines vandens ir išpurkškite augalo stiebus, lapus bei žiedus. Prieš apdorojant visą augalą, išbandykite mišinį ant vieno lapo – dalis augalų jautresni alkoholiui.
- Stipri vandens srovė: Šios erkės labiausiai mėgsta sausą ir šiltą aplinką, tad purkšdami augalus stipriu vandeniu (ypač lapų apačią) smarkiai sumažinsite jų populiaciją. Namų augalus galite nunešti prie kriauklės ar į vonią ir perlieti vandens srove. Svarbu procedūrą kartoti, kadangi išlikusios kiaušinėliai greit sugrąžina užkratą.
- Lapai ir tirpalas su muilu: Lapų apatinę pusę galite nuvalyti vandeniu, įlašinus truputį indų ploviklio. Didelių lapų augalus patogu valyti švaria šluoste, mažesnius – nupurkšti, po to nušluostyti drėgnu skudurėliu.
- Insekticidiniai muilai: Specialūs muilai nuo kenkėjų būna ganėtinai veiksmingi, tačiau juos reikia naudoti kelis kartus, kol erkės visiškai išnyksta.
- Sodo aliejai: Natūralūs, augaliniai aliejai, pvz., citrusinių vaisių pagrindu, padeda uždusinti erkes, bet mažiau kenkia naudingiems vabzdžiams, nei cheminiai pesticidai.
- Natūralūs priešai: Voratinklinių erkių natūralių priešų galima įsigyti sodininkystės centruose. Tai – tam tikros rūšies plėšriosios erkės bei vabzdžiai, tokie kaip boružės, žiedmusės ar kareiviškosios blakės. Lauko augalus jie dažnai apsaugo natūraliai, tad neverta griebtis cheminių priemonių, jei užkrato mastas nedidelis.
- Neem aliejus: Neem aliejus žinomas dėl savo poveikio kenksmingiems vabzdžiams. Jame esantis aktyvus junginys trikdo vabzdžių bei erkių maitinimosi, vystymosi ir dauginimosi ciklą, o taip pat naikina kiaušinėlius. Ši priemonė saugi žmonėms ir daugeliui naminių gyvūnų, tačiau nuodinga vandens organizmams, tad naudokite ją atsargiai, kad nepatektų į natūralias vandens telkinius.
- Piretrino pagrindu pagaminti pesticidai: Tai priemonės, gaminamos iš chrizantemų žiedų ekstrakto, tačiau papildomos sintetiniais priedais. Jos laikomos mažiau toksiškomis nei kai kurie kiti pesticidai, tačiau nėra visiškai natūralios. Dažniausiai rekomenduojamos nuo eglių voratinklinių erkių.
- Cheminiai pesticidai: Galingesnes chemines priemones verta naudoti tik tuomet, kai užkratas labai stiprus ir kitokie metodai neveiksmingi. Jos gali būti pavojingos žmonėms, gyvūnams bei vartoti maistui auginamiems augalams, todėl būtinai laikykitės instrukcijų. Be to, dažnai kenkėjai greit tampa atsparūs chemikalams, todėl naudojant juos pakartotinai verta taikyti skirtingas veikliąsias medžiagas.
Ką daryti su pažeistais augalais
Kiek žalos jau padarė erkės, priklauso tolimesnė priežiūra. Jei matote tik keletą pažeistų lapų, juos galima pašalinti dezinfekuotomis žirklėmis ir tinkamai gydyti augalą. Jei pažeidimai itin dideli, kartais tenka atsisveikinti su augalu ir jį pašalinti, kad užkratas neišplistų.
Ar voratinklinės erkės pavojingos žmonėms?
Šie kenkėjai nekenkia žmogui – jų burnos aparatas nepritaikytas prasiskverbti pro odą, o pagrindinis maisto šaltinis joms yra tik augalų sultys.
Kodėl jas sunku išnaikinti
Voratinklinės erkės dažnai pastebimos tik tada, kai pažeidimai jau akivaizdūs. Jos itin mažos, be to, geba greitai išvystyti atsparumą cheminiams pesticidams, todėl reikia nuolat kaitalioti naikinimo metodus.
Kuriems augalams pavojingiausios?
Nėra daug augalų, kurie visiškai atsparūs voratinklinėms erkėms, tačiau tvirti, storiau dengti kambarinių augalų lapai (pvz., zamiokulkos, jūrinės sansevjeros, gumemedžiai, storlapiai) laikomi mažiau pažeidžiamais. Lauke voratinklinės erkės ne itin mėgsta svogūninius augalus, rūgštynes, taip pat kai kurias gėles, pvz., alijastrus ar margaspalvę ramunę.
Kaip visiškai atsikratyti?
Norint išnaikinti erkės visiškai, būtina kartoti naikinimo procedūras kas savaitę. Toliau naudokite insekticidinį muilą ar kitą pasirinktą priemonę, kol kasdien apžiūrėję augalą dvi savaites neišvysite nė vieno kenkėjo ženklo.
