Plukės asiūklis, dar žinomas kaip šiurkštusis asiūklis arba plovimo žolė, yra visžalis daugiametis augalas, kuris auga net ir ten, kur kitiems augalams nesiseka. Jam būdingi tuščiaviduriai vertikalūs žalsvi stiebai su horizontaliomis juostelėmis, vizualiai primenančiomis bambuką, tačiau patys stiebai yra plonesni ir aukštesni, panašūs į dekoratyvines žoles. Kaip ir papartis, asiūklis dauginasi sporomis ir po žeme plintančiomis šakniastiebėmis. Šis augalas pasižymi išskirtiniu prisitaikymu prie įvairių aplinkos sąlygų, praktiškai neserga ir nėra pažeidžiamas kenkėjų. Jis gerai veši tiek saulėje, tiek pavėsyje, mėgsta drėgną ir rūgščią dirvą, tačiau išgyvena bet kokioje temperatūroje ar klimato zonoje.
Augimo ypatybės
Asiūklis dažniausiai sodinamas ankstyvą pavasarį, tačiau sėkmingai prigis ir vėliau. Tai sparčiai augantis augalas, kuris visą savo aukštį pasiekia vos per kelias savaites. Jei nevaldomas, gali labai greitai išplisti ir užgožti kitas aplink esančias augalų rūšis. Svarbu žinoti, kad asiūklis nuodingas ganyklų gyvuliams.
Priežiūra
- Plitimas: Šio augalo stiprios, žemėje sparčiai plintančios šakniastiebės leidžia jam tapti invaziniu. Tinkamiausias būdas valdyti plitimą – sodinti augalą vazonuose ar naudoti dirvožemio barjerus.
- Šviesa: Asiūklis prisitaiko prie įvairaus apšvietimo, puikiai auga tiek saulėje, tiek pusiau pavėsyje. Visgi geriausiai veši filtruotoje šviesoje, kokią suteikia išsikeroję medžiai miško paklotėje.
- Dirvožemis: Mėgstamiausia terpė – smėlingas, žvirgžduotas ar prastas dirvožemis, kuris dažnai būna šlapias. Jei ruošiatės auginti asiūklį vazone, verta į žemę įmaišyti smėlio ar žvyro, kad substratas būtų artimas natūralioms sąlygoms.
- Drėgmė: Šis augalas geriausiai laikosi drėgnoje žemėje ir gali būti sodinamas net stovinčiame vandenyje iki 10 cm gylio. Todėl jis puikiai tinka lietaus sodams ar užliejamoms vietoms. Labai svarbu, kad asiūklis niekada neišdžiūtų – karštu metų laiku drėkinti gali prireikti kasdien.
- Temperatūra ir drėgnumas: Augalas puikiai tinka vidutinėms ir žemoms temperatūroms, gerai jaučiasi didesnėje drėgmėje. Žiemos priežiūra nereikalinga, nors labai šaltą žiemą jauni stiebai gali prarasti ryškiai žalią spalvą.
- Tręšimas: Asiūklis iš principo nemėgsta derlingo dirvožemio, todėl trąšų šiam augalui beveik nereikia.
Dažniausiai auginamos rūšys
Nors išvestų veislių nėra, dažnai auginamos ir kitos asiūklių genties rūšys, kurios savo išvaizda ir savybėmis yra artimos šiurkščiajam asiūkliui.
Genėjimas ir plitimo kontrolė
Nors įprastas genėjimas asiūkliui netaikomas, svarbiausias rūpestis – suvaldyti šio augalo plitimą ar visiškai jį išnaikinti. Asiūklio šakniastiebiai gali įsiskverbti net po takeliais, tvoromis ar kiemo dangomis, todėl norint pašalinti augalą būtina kuo kruopščiau iškasti visas šaknų dalis, tačiau net ir tada gali likti ataugų. Kitas suvaldytas metodas – nuolat nupjauti stiebus iki žemės, taip išeikvojant augalo energiją. Šis procesas užtrunka kelis sezonus, kol asiūklis išnyksta. Taip pat galima naudoti sisteminius herbicidus, nors visiškam augalo pašalinimui gali prireikti kelių purškimų.
Dauginimas
Intensyviai plintantis asiūklis paprastai nereikalauja papildomo dauginimo. Tačiau jei kyla noras dauginti ar dalintis augalais, pakanka pavasarį šakniastiebį perpjaunant į kelias dalis, jas galima persodinti į norimą vietą.
Pagrindinės problemos
Asiūklis – itin atsparus ir nereiklus augalas, tačiau dėl savo greičio ir spartaus plitimo vietomis gali tapti problema. Sporų ir šakniastiebių pagalba greitai išplinta ir kelia grėsmę kitiems augalams, o stambios dykros kilnojasi net per takus ar gazonus. Tam, kad išvengtumėte asiūklių užvaldymo sklype, šį augalą geriausia auginti sandariose talpose, kur nėra drenažo angų. Asiūklio stiebai kartais subrandina kūgio formos vaisius, kurių sporos dar labiau skatina plitimą – nupjaukite derančius stiebus, kol nėra subrendę, ir išmeskite juos sandariame maišelyje.
Praktiniai patarimai
Asiūklio priežiūra labai paprasta – didžiausias rūpestis dažniausiai būna augalo plitimo ribojimas, o ne išsaugojimas. Norėdami užkirsti kelią nekontroliuojamam išplitimui, naudokite dirvožemio barjerus arba auginkite uždarose talpose. Šio augalo nerekomenduojama auginti patalpose, nes jis sparčiai plečiasi ir reikalauja itin daug drėgmės.
Asiūklis pasižymi atsparumu ligoms ir kenkėjams, gražia vertikalia išvaizda bei gebėjimu užpildyti sunkiai apželdinamas sodo vietas. Didžiausias iššūkis – nuolatinė augalo plitimo kontrolė. Periodiškai pašalinus derančius stiebus, sumažėja sporų išplitimo rizika, o šakniastiebius laikant uždarame inde galima išvengti išplitimo dirvoje.
Jei asiūklio stiebai pradeda džiūti ir geltonuoti, tikėtina, kad augalui trūksta azoto ar geležies, arba jis gauna per daug arba per mažai vandens.
Panašūs augalai
Vietoje asiūklių, bet norint išgauti panašų banguotą ir vertikalų efektą, galima rinktis pluoštinę šluotsmilgę arba paprastąją meldrę.
