Betliejaus žvaigždė – tai daugiamečiai svogūniniai augalai, žydintys smulkiomis, žvaigždės formos gėlėmis, kurios suburia į tankias kupstines grupes. Jos žiedai skleidžiasi vėlyvą rytą, o užsivėrus saulei arba esant apniukusiems orams, vėl susiglaudžia. Šiems svogūnėliams labiausiai tinka vidutiniškas klimatas, saulėta ar pusiau saulėta vieta ir gerai drenuota žemė. Tinkamomis sąlygomis Betliejaus žvaigždė auga taip lengvai, kad gali išplitus plačiau nei norėtųsi, todėl neretai laikoma invazine rūšimi.
Šis augalas yra nuodingas tiek žmonėms, tiek gyvūnams, todėl reikėtų imtis atsargumo priemonių, jei namuose yra vaikų ar augintinių.
Priežiūra
Betliejaus žvaigždės svogūnėliai sparčiai auga ir dauginasi gana greitai. Norint užtikrinti jų gerą savijautą, svarbu laikytis kelių pagrindinių priežiūros nuostatų:
- Sodinkite į pilnai ar iš dalies apšviestą vietą – kuo daugiau šviesos, tuo gausiau žydės.
- Dirva turėtų būti purus, humusinga, puikiai laidus vandeniui – užsistovėjęs vanduo lemia svogūnėlių pūvimą.
- Jauniems augalams reikia reguliaraus laistymo, kad žemė būtų nuolat drėgna, bet neužmirkusi. Suaugę augalai gali trumpam pakelti sausros periodą, tačiau jiems irgi patinka nuosaikus drėgnumas.
- Pavasarį aktyvaus augimo metu laistykite, kai viršutinis grunto sluoksnis tampa sausas. Nuo ramybės periodo pradžios, kai lapai pradeda gelsti, laistymą nutraukite.
- Betliejaus žvaigždė atlaiko žemas ar aukštesnes temperatūras bei nevargsta dėl drėgmės, jei dirvožemis tinkamai drenuotas.
- Norint skatinti žiedų gausą, pavasarį dirvą papildykite kompostu, bet papildomai tręšti nereikia – perteklinis trąšų kiekis gali net pakenkti žydėjimui.
Augalo išplitimas ir auginimo vieta
Vienas didžiausių iššūkių augintojams – šios rūšies polinkis nevaldomai plisti. Betliejaus žvaigždės svogūnai ir sėklos lengvai užkariauja naujas teritorijas, todėl kai kuriose vietovėse jų sodinimas net nerekomenduojamas. Prieš pasodinant verta pasitarti su vietos augalų žinovais apie potencialią riziką aplinkai.
Geriausia šiuos augalus sodinti kompaktiškose lysvėse, šalia tvirtų krūmų kuriuos būtų galima stebėti ir kontroliuoti. Jei norite apriboti jų išplitimą gėlyne, nužydėjusius žiedus pašalinkite, kad sumažintumėte sėklų išbarstymą.
Dauginimas
Su laiku šie svogūniniai augalai išaugina galybę mažų svogūnėlių (šalutinių svogūnų – „vaikučių“). Tai reiškia, kad ilgainiui vienoje vietoje išauga didelės kolonijos. Persodinti ar padauginti augalą galima paprastai – rudenį ar pavasarį atskiriami svogūnėliai ir perkeliamas į naują vietą.
Žiemojimas ir apsauga nuo šalčio
Betliejaus žvaigždė yra atspari šalčiui ir puikiai žiemoja, jei pasodinta ten, kur žiemos ne per šalčiausios. Pačiose atšiauriausiose vietovėse verta virš augalo užberti sausų mulčiaus sluoksniu arba svogūnėlius, jei reikia, iškasti ir per žiemą laikyti neužšąlančioje vietoje, pvz., rūsyje.
Labai svarbu, kad svogūnėliai nebūtų palikti per žiemą užmirkusiame grunte, nes tai didina puvinio riziką.
Žydėjimas
Betliejaus žvaigždė skleidžia dešimtis baltų, žvaigždės formos žiedelių, pasižyminčių lengvu saldžiu aromatu. Paprastai žydėjimas trunka gegužės ir birželio savaitėmis, o žiedai ypač išryškėja tarp tamsių lapų.
Norint džiaugtis gausiu žydėjimu, užtikrinkite gerą saulės šviesą, venkite perteklinio azoto, o jauniems svogūnėliams leiskite bent porą metų paaugti. Iš sėklų išauginti augalai žydi dar vėliau.
Nužydėjus žiedams, lapus reikėtų palikti ramiai džiūti – jie maitina svogūnėlį, kol augalas pereina į poilsio fazę. Kai lapai visiškai paruduoja, tada jau galima vietą sutvarkyti ar sodinti vienmečius augalus.
Nors žiedų nurinkimas neskatina naujo žydėjimo šiemet, tai padeda riboti savaiminį sėjimąsi ir plitimą.
Apkarpymas
Nužydėjus Betliejaus žvaigždei, lieka nemažai besipinančių lapų, kurie gėlyne dažnai neatrodo tvarkingai. Nepaisant to, svarbu jų nekirpti tol, kol vis dar žaliuoja. Kol žaluma gyva, svogūnėliai dar pasisavina maisto medžiagas fotosintezės būdu.
Galiausiai vasarą lapai išdžiūsta ir augalas rimsta, palikdamas laikinų tuščių vietų. Norint šias spragas užmaskuoti, šalia galima sodinti vienmečius gėlynų augalus arba šiuos svogūnėlius derinti su ilgiau žaliais daugiamečiais augalais.
Dažniausios problemos
Bene didžiausias Betliejaus žvaigždės trūkumas – nenugalimas noras plisti. Pasodintas mišriuose gėlynuose, ši svogūninė gėlė ilgainiui gali išstumti kitus augalus ir užkariauti didesnius plotus. Todėl verčiau šią augalą naudoti pasodinus aplink krūmus ar rožes, kur jos plitimą galima stebėti. Žydinčiose pievose ar miško aikštelėse ji greitai suformuos didelius sąžalynus.
Norėdami atsikratyti perteklinių augalų, pavasarį atidžiai išraukite iškilusius svogūnėlius. Nepamirškite – Betliejaus žvaigždė gali lengvai pasisėti savaime, tad reikėtų stebėti, ar neatsiranda naujų daigų.
Yra įvairių legendų apie šių augalų kilmę, viena iš jų pasakoja, kad po žvaigždės žybsnio danguje jos dalelės pavirto žydinčiais svogūnėliais žemėje. Dažnai šis augalas vadinamas ir kitais vardais, atspindinčiais jo ypatybę žydėti šviečiant saulei ir susiskleisti sutemus ar apniukus orui.
Ką auginti vietoj Betliejaus žvaigždės
Jeigu norite išvengti invazijos jūsų sode, išmėginkite artimus svogūninių augalų giminaičius, pavyzdžiui, dekoratyvinius česnakus (Allium gentį), kurie irgi žydi baltais ar kreminiais žiedeliais, tačiau juos lengviau valdyti. Kai kurios rūšys atsparios šalčiui ir gali tapti puikia Betliejaus žvaigždės alternatyva vėsesniame klimate.
