Bobo hortenzija – žemaūgė šluotelinės hortenzijos veislė, išsiskirianti kompaktišku dydžiu ir ryškiu žydėjimu. Šis augalas auga tik iki 60–90 cm aukščio ir gali būti kiek platesnis, todėl puikiai tinka sodinti kaip nedidelis gyvatvorės krūmas arba apvadinis augalas. Jis taip pat puikiai dera mišriuose krūmynų sodinimuose, kur didesnės hortenzijos galėtų atrodyti pernelyg masyvios.
Bobo hortenzijos žydėjimo ypatybės
Bobo hortenzija vasarą pasipuošia įspūdingomis, kūgio formos žiedynais. Žiedai pradeda žydėti balta spalva, vėliau įgauna rausvą atspalvį, o rudeniui artėjant – net ir purpurinį toną. Šiai veislei, kitaip nei kai kurioms kitoms hortenzijoms, žiedų spalvos nepakeisite keisdami dirvožemio pH – ji išlieka stabili nepriklausomai nuo rūgštumo. Tie, kas svajoja apie hortenziją, kurios spalvos priklauso nuo dirvos rūgštingumo, turėtų rinktis kitas veisles.
Augimo tempas ir sodinimo laikas
Šluotelinės hortenzijos paprastai pasižymi sparčiu augimu – per metus gali ūgtelti iki 60 cm, tačiau žemaūgių veislių augimas būna kiek lėtesnis. Dažniausiai Bobo hortenzija visiškai užauga per dvejus metus nuo pasodinimo. Optimalus laikotarpis ją sodinti – pavasaris, kai dirva jau pakankamai įšilo.
Visos hortenzijos yra nuodingos gyvūnams, todėl sodinant verta pasirūpinti, kad augintiniai prie jų neeitų.
Priežiūros rekomendacijos
Draudžiama vieta ir dirva
Bobo hortenzija geriausiai jaučiasi saulėtoje vietoje, tačiau toleruoja ir dalinį pavėsį. Karštuose kraštuose ji mėgsta šešėlį per popietę, kad apsisaugotų nuo karštų saulės spindulių, bet visiškas pavėsis žiedų tikimybę mažina.
Augalas labiausiai mėgsta vidutiniškai rūgštų (pH 5.8–6.2), derlingą ir pralaidų dirvožemį. Jei dirva per šarminė, ją galima rūgštinti įterpiant durpių ar specialių priedų su siera. Ji taip pat nemėgsta labai karštų sąlygų – tokiu atveju vertėtų rinktis pavėsingesnę vietą.
Laistymas ir maitinimas
Šluotelinėms hortenzijoms būtina apie 2,5 cm vandens per savaitę, ją gali aprūpinti tiek lietus, tiek laistymas. Jei dirvožemis derlingas, papildomai tręšti dažniausiai nereikia. Jei žemė skurdi, pavasarį galima patręšti žydinčius augalus skatinančiomis trąšomis, kurių sudėtyje daugiau fosforo (pvz., 15-30-15), vadovaujantis trąšų gamintojo rekomendacijomis. Reikėtų vengti perteklinio azoto, nes tai paskatina lapų, bet ne žiedų augimą.
Prisitaikymas prie klimato
Bobo hortenzija puikiai auga nuo 3 iki 8 atsparumo zonų, retai nukenčia nuo žiemos žvarbos – ji ištvermingesnė nei kai kurios kitos hortenzijos. Tik labai drėgnas ir šiltas oras gali paskatinti lapų dėmes ar kitus grybelinius susirgimus, tačiau didelių bėdų dažnai nekyla.
Kenkėjai ir ligos
Šiai hortenzijai būdingi tokie susirgimai kaip pumpurų puvinys, bakterinis vytulys, lapų dėmėtumas, rūdys bei miltligė. Dažniau jie pasireiškia drėgnose ir karštose vietose arba ten, kur prasta oro cirkuliacija. Svarbu laistyti prie augalo pagrindo, o ne ant lapų, taip sumažinant grybelinių ligų tikimybę. Prireikus galima purkšti fungicidą.
Be to, kartais pasitaiko amarų arba erkučių, kuriuos gali išstumti stipri vandens srovė arba apdorojimas specialiu sodininkystės aliejumi ar insekticidu.
Bobo hortenzijos formavimas ir genėjimas
Dėl natūraliai tankios ir kompaktiškos struktūros šią hortenziją genėti dažnai nereikia. Jei norisi suteikti dailią formą, genėti reikėtų žiemos pabaigoje ar pavasario pradžioje, kai nauji ūgliai dar nepradėję augti. Genint pašalinkite tik šakų viršūnes arba per ilgas šakas. Vėluojant – prarandami tų metų žiedai, nes Bobo žydi ant dabartinių metų ūglių.
Rudenį, kai augalas numeta lapus, verta surinkti ir pašalinti nukritusius lapus bei nuvytusius žiedus – taip sumažėja grybinių ligų rizika.
Augalo dauginimo ypatumai
Ši hortenzijos veislė yra patentuota, todėl jos dauginti auginiais ar iš sėklų be leidimo negalima.
Bobo hortenzija vazonuose
Dėl kompaktiško dydžio Bobo puikiai tinka ir auginti vazonuose. Persodinti augalą reikėtų iš prekybinio plastikinio į keramikinį vazoną, kuris geriau išlaiko drėgmę ir žemę vėsią. Vazonas turi būti 1–2 dydžiais didesnis už ankstesnį, platus pagrinde ir su didelėmis skylėmis drenažui. Į vazoną suberkite derlingą žemių mišinį ir gerai palaistykite, kad vanduo pradėtų sunktis pro skylutes. Vazone augantys augalai laistomi dažniau nei tie, kurie auga atvirame grunte.
Žiemojimas
Bobo hortenziją augant sode paprastai papildomai apsaugoti nereikia, bet aplink šaknis galima paberti mulčio – tai padės šaknims ištverti žiemą. Vazonuose auginamoms hortenzijoms reikia daugiau dėmesio: žiemą vazonus reikėtų apvynioti burbuline plėvele ar džiovinta žole, galima įdėti vazoną į didesnį ir erdvę užpildyti smėliu ar mulchiu, kad sumažėtų temperatūros svyravimai. Svarbu vazono žiemą neįnešti į karštą patalpą.
Ką daryti, jei Bobo hortenzija žydi prastai
Kad Bobo hortenzija gausiai žydėtų, svarbu tręšti trąšomis su daugiau fosforo ir nedaug azoto. Ir žinoma, augalui turi pakakti šviesos, nes tiek per daug, tiek per mažai saulės lemia blogesnį žydėjimą. Taip pat itin svarbu negenėti pavasarį – nes galite nupjauti naujus žiedinius pumpurus.
Jei visi priežiūros žingsniai atlikti, bet žiedų nėra, priežastis gali būti vėlyvosios pavasario šalnos arba dar neįsišaknijęs augalas.
Formavimas ir sodinimo tankis
Jei norite, kad Bobo būtų pavienis sodinio akcentas, tarp augalų palikite 1,2 metro atstumą. Tankiam žaliam gyvatvorių efektui rinkitės 90–105 cm atstumus nuo krūmo centro iki centro. Prastas oro judėjimas tarp labai tankiai augančių krūmų gali paskatinti ligas, ypač drėgnomis vasaromis. Net jei numirė kelios šakutės žiemą – žiedų neišvengsite, nes kauburėlį žiedų Bobo formuoja ant naujų ūglių.
- Kompaktiškas ir lengvai prižiūrimas augalas
- Pirmenybė teikiama saulėtoms vietoms, bet tinka ir dalinis pavėsis
- Nereikalauja dažnos priežiūros ar genėjimo
- Puikus pasirinkimas sodinti vazonuose ar žemės sklype
- Žydėjimas nepriklauso nuo dirvos rūgštingumo
- Visos hortenzijos nuodingos gyvūnams
