Amerikinis skystmedis (kartais vadinamas tiesiog „gum tree“ arba „guminmedžiu“) – tai aukštas lapus metantis medis, kuris per vasarą išsiskiria tamsiai žaliais blizgančiais lapais, o rudenį vilioja intensyviomis įvairiaspalvėmis spalvomis – raudona, oranžine, geltona bei purpurine. Šio medžio vaisiai atpažįstami iš skiauterėtų, spygliais dengtų kamuoliukų, kurie vėlyvą rudenį gausiai nusėja pievas ir šaligatvius.
Išskirtiniai bruožai ir dekoratyvumas
Skystmedžio lapai dažniausiai būna penkialapiai arba septynialapiai, netaisyklingai dantyti, žvaigždės formos, todėl medis neretai vadinamas ir „žvaigždės lapų medžiu“. Daugelis kitų pavadinimų atsirado dėl unikalios žievės, kuri primena krokodilo nugarą išsiskirsčiusiais grioveliais.
Subrendę vaisiai rudenį ruduoja, pasiekia maždaug 4 cm skersmenį ir dažnai dalis gyventojų juos laiko ne tiek puošmena, kiek rūpesčiu dėl susidarančios netvarkos. Kas ieško patogesnio varianto – galima rinktis veislę be vaisių, pavyzdžiui, ‘Rotundiloba’.
Ką veikti su skystmedžio vaisiais?
Nors vaisiai dažniausiai laikomi nereikalingais, iš jų galima sukurti įspūdingų rankdarbių: žiemos laikotarpiu jie puikiai tinka kalėdiniams vainikams, žaismingiems džiovintų augalų kompozicijoms ar darbams su vaikais. Jei mėgstate kūrybinius projektus – neišmeskite jų!
Skystmedžio auginimo gairės
Geriausia šiuos medžius sodinti pavasarį, jam rekomenduojama erdvi vieta atokiau nuo namų ir takelių – nukritę vaisiai gali pasidaryti slidūs ir tapti slydimo ar suklupimo priežastimi. Dėl palyginti negiliai išsidėsčiusios šaknų sistemos venkite sodinti šalia takų ar trinkelių, kad išvengtumėte jų pažeidimo šaknimis.
Skystmedis geriausiai auga saulėtoje vietoje – pavėsio jis netoleruoja. Nors susitaiko su molingu dirvožemiu, jam labiau patinka priesmėlis arba priemolis, kuris gerai nusausinamas ir pakankamai gilus. Dirvoje, kurioje dominuoja šarmų perteklius, medis gali šlubuoti. Jaunus daigus būtina reguliariai laistyti keletą metų, kol gerai įsišaknys.
Šis medis žinomas kaip gana nereiklus – tręšti pakanka kartą per kelerius metus, naudojant kompostą, mėšlą ar universalias trąšas. Karštą ir drėgną klimatą jis mėgsta, tačiau šalčiui atsparus tik iki 5-osios augimo zonos. Labai šaltose vietovėse žiemai rekomenduojama pamulčiuoti šaknis, kad apsaugotumėte nuo šalčio.
Kaip prižiūrėti vaisių nešančius medžius?
Jei medžio numetami spygliai kliudo, vietoje šalinimo galima pasikonsultuoti su arboristu dėl medžio sterilizacijos – taip kasmet atliekant procedūrą galima išvengti gausių vaisių susidarymo. Minėta ‘Rotundiloba’ veislė natūraliai vaisių beveik nebrandina.
Sodinimas ir dauginimas
Skystmedžius galima dauginti iš sėklų – nedirviniuose stiebuose įsišaknijimas sunkiai pavyksta, todėl sėklos išlieka patikimesnis variantas. Įprastas veisles sėklomis dauginama rudenį, tačiau būtina laiku surinkti rudą, bet dar nesudžiūvusį vaisių: jeigu palauksite per ilgai, per atsiradusias skylutes sėklos bus išnešiotos, kol džiūsta. Surinkus vaisius, juos džiovinkite namuose – įprastai užtenka 5–7 dienų, tuomet sėklas galima surinkti.
Skystmedžio sėkloms reikalinga šaltos stratifikacijos fazė – bent 30–60 dienų laikykite jas šaldytuve, kad sėklos „pailsėtų“. Kai pavasarį nebeliks grėsmės šalnoms, galima sėti lauke.
Genėjimas
Šio medžio nereikia dažnai genėti. Genėti reikėtų tik tada, kai reikia pašalinti nudžiūvusias, pažeistas ar sergančias šakas. Geriausias metas tvarkymo darbams – balandžio ar gegužės mėn., pasibaigus žydėjimui.
Ligos ir atsparumas aplinkai
Skystmedis atsparus kenkėjams, kurių vengia net triušiai ir elniai, o subrendęs medis ištveria gana ilgus sausringus periodus. Vis dėlto, dažna problema – lapų dėmėtligė, kurią sukelia grybeliai. Ant lapų paviršiaus matomos tamsios, kartais šviesesnių apvadų dėmės, formų ir dydžių įvairovė didelė. Nors liga paprastai nėra mirtina, ji silpnina fotosintezę, todėl medis tampa pažeidžiamesnis kitoms ligoms. Prevencinės priemonės – efektyviausias būdas ją sustabdyti.
Jei skystmedis sodinamas per šarminėje dirvoje, gali išsivystyti chloroze – žalumynas arba gyslos pagelsta, o augalui trūksta svarbių maistinių medžiagų. Sprendimas – pasikonsultuoti dėl dirvožemio analizės ir trūkumą koreguoti, dažnai taikant rūgštines trąšas.
Kitos savybės
Skystmedžio lapijos spalvos pasiekia piką vėliau rudenį, kai dauguma kitų medžių jau numetę lapus – taip jūsų kiemas išlieka dekoratyvus ilgiau. Nors daugelį domina vaisių išvaizda, svarbu žinoti: jie yra kieti, kramtymui netinkami ir vartoti žmonėms – netinka. Tačiau jų sėklas dažnai lesa paukščiai bei smulkūs gyvūnai.
Veislės ir įvairovė
Skystmedžių gentyje – keletas kitų rūšių bei selekcinės veislės. Jei norite, kad augalai neneštų vaisių, rinkitės tam skirtus variantus, ypač pritaikytus miesto sodams ar nedideliems sklypams.
