Kalatea dažnai pasirenkama dėl išraiškingų lapų raštų ir spalvų. Tai tropinis augalas, kuriam nereikia tiesioginės saulės, bet labai svarbi šiluma ir drėgmė. Tinkamai parinkus vietą, jis gali augti gana sparčiai ir per metus pasiekti brandų dydį.
Kur geriausiai auginti kalateją
Kalateja natūraliai auga po tankesniais augalais, kur šviesa būna išsklaidyta. Dėl to namuose jai labiausiai tinka vieta prie šviesaus lango, bet ne tiesioginiuose saulės spinduliuose. Per stipri šviesa gali nudeginti lapus ir išblukinti jų raštus.
Geras pasirinkimas yra rytinės, vakarinės ar pietinės pusės langas, jei šviesa ten filtruota. Svarbu augalą kartais pasukti, kad visi jo lapai gautų panašiai šviesos. Taip laja augs tolygiau ir neišsikreips į vieną pusę.
Dar viena įdomi savybė yra tai, kad kalatejos lapai juda visos dienos metu. Vakare jie susiskleidžia, o ryte vėl išsiskleidžia plačiau. Tai natūralus procesas, padedantis augalui geriau išnaudoti šviesą.
Kaip prižiūrėti kalateją kasdien
Šiam augalui reikia lengvos, purios ir organinėmis medžiagomis turtingos žemės. Ji turėtų būti šiek tiek rūgšti, bet gali būti ir artima neutraliai. Vazonuose tinka substratas, kuris gerai sulaiko drėgmę, bet neužmirksta.
Laistyti reikėtų taip, kad žemė visada liktų drėgna, tačiau ne permirkusi. Geriausia tikrinti viršutinį dirvos sluoksnį. Jei maždaug kelių centimetrų gylyje jis pradžiūvęs, metas laistyti.
Kalatejos nemėgsta šalčio. Joms geriausiai sekasi šiltoje ir drėgnoje aplinkoje, kur temperatūra laikosi maždaug nuo 21 iki 29 laipsnių šilumos. Žemesnė nei 16 laipsnių temperatūra šiam augalui jau yra per vėsi.
Tręšti galima kartą per mėnesį aktyviu augimo laikotarpiu, pavasarį, vasarą ir rudenį. Žiemą trąšų geriau nenaudoti, nes augalas tada auga lėčiau.
Drėgmė ir temperatūra namuose
Kalatejai labai svarbi didesnė oro drėgmė. Jei namuose oras sausas, lapų kraštai gali pradėti džiūti. Padėti gali drėkintuvas arba padėklas su akmenukais ir vandeniu, ant kurio pastatytas vazonas.
Svarbu, kad vazono dugnas nesiliestų su vandeniu. Tokia aplinka ypač tinka ir vonios kambaryje, jei ten yra pakankamai šviesos. Tinka ir erdvus stiklinis indas ar mini oranžerija, jei lapams pakanka vietos.
Žydėjimas ir dažniausios veislės
Kalatejų yra daug rūšių. Skirtingos jų veislės gali skirtis lapų spalvomis, dryžiais ir forma. Dėl to šis augalas dažnai tampa ryškiu interjero akcentu net ir nežydėdamas.
Žiedai pasirodo ne visada, o kambario sąlygomis tai nutinka retai. Jie dažniausiai būna violetiniai, balti arba geltoni. Žydėjimas gali prasidėti pavasarį ir tęstis iki vasaros pabaigos.
Jei augalas žydi, jam nereikia ypatingos papildomos priežiūros. Svarbiausia išlaikyti tinkamą drėgmę, šilumą ir įprastą laistymo ritmą. Kai sąlygos stabilios, žydėjimas augalo neišvargina.
Genėjimas, dauginimas ir persodinimas
Kalatejos nereikia reguliariai genėti. Pakanka pašalinti sudžiūvusius ar parudavusius lapus, kai jie pradeda nykti. Toks tvarkymas padeda išlaikyti augalą dailų, bet nėra būtinas jo sveikatai.
Geriausia kalateją dauginti pavasarį arba vasarą, kai ji sparčiausiai auga. Patikimiausias būdas yra šaknų dalijimas. Tai daryti verta tik tada, kai motininis augalas yra sveikas ir pakankamai subrendęs.
Prieš dalijant augalą, jį reikėtų palieti iš anksto, geriausia dieną prieš tai. Tada atsargiai išimkite iš vazono ir praskirkite šaknis. Naujas dalis pasodinkite į atskirus vazonus tokiame pačiame gylyje, kaip augo anksčiau.
Persodinimas taip pat geriausiai atliekamas pavasarį arba vasaros pradžioje. Kalateją sodinkite į vazoną su geromis drenažo angomis. Naujas vazonas turėtų būti vos šiek tiek didesnis už senąjį, maždaug keliais centimetrais.
Jei vasarą naktimis temperatūra nenukrenta žemiau 16 laipsnių, kalateją galima laikyti ir lauke. Tačiau prieš rudenį augalą būtina grąžinti į vidų. Taip pat verta apžiūrėti lapus ir vazoną, kad neliktų kenkėjų.
Galimi kenkėjai ir priežiūros bėdos
Drėgnoje aplinkoje kalatejas kartais puola smulkūs kenkėjai. Dažniausiai pasitaiko grybiniai uodeliai, amarai, miltuotieji skydamariai, voratinklinės erkutės ir skydamariai. Ne visada jie padaro didelę žalą, bet juos verta pastebėti laiku.
Dalis šių problemų sprendžiama keliais aliejaus ar insekticidinio muilo naudojimo kartais. Jei dirva per šlapia, gali daugėti ir grybiniai uodeliai. Todėl svarbu nepersistengti laistant.
Jei lapų kraštai pradeda ruduoti ar vysti, dažniausiai tai reiškia, kad augalui trūksta vandens. Patikrinkite žemę pirštu ir, jei ji sausa, palaistykite. Tokie simptomai dažnai atsiranda labai greitai, kai drėgmė nukrenta.
Kalateja jautri ir vandens sudėčiai. Kietas vanduo iš čiaupo kartais gali paskatinti lapų geltonavimą. Saugesnis pasirinkimas yra filtruotas, lietaus arba bent per naktį pastovėjęs vanduo.
Laistymo dažnis priklauso nuo to, kaip greitai džiūsta substratas. Vidutiniškai tai būna maždaug kartą per savaitę. Vis dėlto geriausia vadovautis ne kalendoriumi, o pačios žemės būkle.
Ką verta žinoti prieš renkantis kalateją
Šis augalas ypač tinka tiems, kurie turi šviesų, bet ne saulėtą kambarį. Jam reikia stabilios šilumos ir gana drėgno oro. Dėl to miegamasis ar svetainė gali būti tinkami, jei nėra skersvėjų ir šildymo angų.
Vis dėlto vonios kambarys dažnai suteikia dar geresnes sąlygas dėl didesnės drėgmės. Svarbu tik užtikrinti, kad augalas gautų pakankamai išsklaidytos šviesos. Tada kalateja gali ilgai išlikti vešli ir dekoratyvi.
Dar vienas dažnas pavadinimas siejamas ne su visomis kalatejomis, o tik su kai kuriomis panašiomis rūšimis. Tų augalų lapai vakare susiskleidžia, o dieną vėl išsiskleidžia. Tai primena rankas, sudėtas maldai, todėl toks pavadinimas ir prigijo.
