Kamparo medis – visžalis augalas, išsiskiriantis maloniu, mentolį primenančiu kvapu, kurį skleidžia sutraiškytos jo lapų gyslos. Medis pasižymi išsikerojusia laja, todėl puikiai tinka pasirinkti kaip pavėsį suteikiantis augalas. Daili žievė, tamsios uogos ir blizgūs lapai padeda suteikti papildomo grožio ir žiemos sezono metu. Norint, kad kamparo medis gerai augtų, reikia parinkti šviesią vietą, laidžią dirvą ir užtikrinti pakankamą drėgmę bei oro drėgnumą.
Reikėtų nepamiršti, jog tiek žmonėms, tiek gyvūnams šis medis gali būti nuodingas.
Kamparo medžio priežiūra
Kamparo medžiai garsėja kaip dideli dekoratyviniai ir pavėsį teikiantys augalai, kuriems nereikia daug priežiūros. Renkantis auginti šį medį, verta žinoti keletą pagrindinių priežiūros principų:
- Kai kuriose vietovėse kamparo medžiai linkę plisti ir tampa invazinėmis rūšimis, nes jų sėklas platina paukščiai ir kiti laukiniai gyvūnai. Prieš sodinant augalą, verta pasidomėti vietos teisės aktais ir aplinkos apsaugos taisyklėmis.
- Kanoninė apvali kamparo medžio laja geriausiai vystosi gaudama bent šešias valandas tiesioginės saulės per dieną. Dalinis pavėsis tinkamas, tačiau augimo tempas ir lapijos tankumas gali nepasiekti maksimalaus potencialo.
- Dirvai kamparo medis nėra itin išrankus, tačiau geriau jaučiasi derlingose smėlingose dirvose, kurios greitai išleidžia drėgmės perteklių. pH gali svyruoti nuo gana rūgštaus (4.3) iki labai šarminio (8.0), tad medis ištvermingas skirtingoms sąlygoms.
- Svarbiausia užtikrinti, kad žemė aplink šaknis būtų nuolat drėgna, ypač pirmuosius dvejus metus po sodinimo. Jauniems medžiams augimo sezono metu rekomenduojama laistyti po 15–20 litrų vandens per savaitę. Vėliau, jei lietaus pakanka, papildomai laistyti prireiks rečiau.
- Kamparo medis natūraliai auga drėgnuose, šiltuose Japonijos ir Kinijos regionuose, todėl jam labiausiai tinka orai su dideliu oro drėgnumu.
- Trąšomis papildomai tręšti reikėtų tik tada, jei pastebimi akivaizdūs maisto medžiagų trūkumo požymiai. Prieš tręšiant verta atlikti dirvos tyrimą ir pašalinti kitas problemas. Jei reikia, pavasarį pasirinkite lėtai tirpstančias organines trąšas ir laikykitės ant pakuotės nurodytos dozės.
Kamparo medžio rūšys
Tarp visų kamparo medžių hibridų ypatingas dėmesys skiriamas veislei ‘Monum’. Šis medis užauga kiek žemesnis už įprastą kamparo medį – apie 12 metrų aukščio, tačiau pasižymi siauresne laja ir didesniais, įspūdingesniais lapais.
Genėjimas
Nors kamparo medžių reguliariai formuoti nereikia, neretai pasirenkamas genėjimas norint suteikti konkrečią formą ar šalinant pažeistas šakas. Geriausias laikas tokiems darbams yra vėlyva žiema arba ankstyvas pavasaris, kai medis dar ilsisi ir nepradėjo naujo vegetacijos ciklo.
Kamparo medžio dauginimas
Šį medį nesunku dauginti tiek sėklomis, tiek pusiau sumedėjusiomis auginiais. Sėklos sėjamos pavasarį, o auginiai imami vasarą nuo sveikų, tvirtų šakų. Norint dauginti auginiais, šakelė nupjaunama švariais įrankiais šiek tiek žemiau lapo mazgo.
Auginį galima įšaknydinti tiek vandenyje, tiek dirvoje. Jei pasirenkama sodinti tiesiai į dirvą, svarbu palaikyti nuolatinę drėgmę, tačiau neperlaistyti – šaknys neturėtų likti stovinčiame vandenyje.
Kaip auginti kamparo medį iš sėklų
Kamparo medis gali būti sėkmingai išaugintas iš sėklų. Pagrindiniai žingsniai – sėklas pavasarį išdžiovinti ir pasėti į drėgną, lengvai laidžią dirvą, kol sudygs stiprūs daigeliai.
Dažniausios kenkėjų ir ligų problemos
Kamparo medis turi stiprų atsparumą daugeliui kenkėjų ir ligų. Visgi kartais gali būti paveiktas erkių ar žvynuotųjų vabzdžių. Taip pat pasitaiko laurų vytulio atvejų.
Žydėjimas
Sveiki kamparo medžiai kasmet pražysta pavasarį, dažniausiai nuo balandžio iki gegužės. Nors žiedai nėra išskirtinai puošnūs, jie išsiskiria smulkumu, žvaigždės formos struktūra bei gaiviu aromatu. Subrendę žiedai virsta tamsiomis, apvaliomis uogomis, kurios medyje išlieka iki žiemos vidurio.
Norint paskatinti gausesnį žydėjimą, svarbiausia užtikrinti pakankamą šviesos kiekį – šešios valandos saulės per dieną yra būtina. Jei medis vis tiek nežydi, verta patikrinti, ar nėra kitų augalo sveikatos sutrikimų.
Dažnos problemos
Šie medžiai reiklūs tik dirvos drenažui – sunkiose, vandens nepraleidžiančiose dirvose gali plisti šaknų puvinys. Todėl sodinimui patartina rinktis smėlingą dirvą ar prireikus pagerinti esamą substratą.
Kita dažna bėda – juodos, nedidelės uogos, kurios subrendusios krenta ant žemės ir gali sutepti takus ar aikštes, tad prieš sodinant pravartu tai įvertinti ir pasirinkti tinkamą vietą.
Kiti pastebėjimai
- Kamparo medžiai išlieka visžaliai ir lapus keičia tik naujų derliaus metu, tad žaliuoja visus metus, net ir žiemą.
- Nors šie augalai atlaiko pavienes šalnas, pasikartojančios žiemos šalčiai gali juos visiškai sunaikinti. Jie laikomi daugiametėmis rūšimis tik šiltesniuose regionuose.
- Tinkamai prižiūrimi ir geroje žemėje kamparo medžiai gali išgyventi net 150 metų.
