Retas, bet ypatingai gardus vaisius – ličiai – nustebina ne tik išskirtiniu skoniu, bet ir aromatu, primenančiu citrusus. Šis medžių šeimos atstovas kilęs iš Kinijos, kur natūraliai auga šiltuose ir drėgnuose regionuose. Ličiai populiarūs ne tik kaip vaismedžiai, bet ir kaip dekoratyviniai medžiai soduose, nes tanki jų lapija suteikia pavėsį.
Ličio vaisiaus ypatumai
Ličiai išsiskiria sultinga, skaidria iki balta, saldžiai gaivia minkštimu, kuris dažnai apibūdinamas kaip arbūzo ir kriaušės derinys. Prinokę vaisiai primena stambias braškes – raudoni, su grublėtu ir nevalgomu luobeliu, o viduje slepiasi vienas didelis sėklos kauliukas. Ličiai auga kekėmis nuo keleto iki kelių dešimčių vaisių grupėje. Dažniausiai jie valgomi švieži arba užšaldyti, iš jų gaminami džemai, tyrės ar pagardai desertams.
Kur ir kaip auginti ličių medžius
Ličiai geriausiai jaučiasi subtropiniuose klimatuose, kur žiemos būna švelnios ir be stiprių šalnų. Jie klesti tose vietose, kur žiema išlieka vėsi, bet temperatūra nekrenta žemiau nulio, o vasarą netrūksta karščio bei drėgmės. Geriausia ličius sodinti pavasarį, kai šalnų pavojus jau praėjęs. Svarbu pasirinkti saulėtą ir nuo vėjų apsaugotą vietą – ličiai jautrūs stipriam vėjui, kuris gali pažeisti jaunus ūglius.
Jei dirva linkusi kaupti drėgmę, medelius verta sodinti ant nedidelio pylimo, kad šaknys neskęstų. Rekomenduojama šiuos medžius sodinti bent 9–10 metrų atstumu nuo pastatų ar kitų medžių, nes augdami gali užaugti ir iki 9 metrų aukščio. Augant ličiui, galite naudoti medines atramas, tačiau svarbiausia vengti vielos ar virvių, kurios gali pažeisti kamieną.
Auginimo priežiūra
Ličiai mėgsta ryškią saulę, tačiau jaunesnius augalus būtina po truputį pripratinti prie didesnio šviesos kiekio, kad lapai nebūtų pažeisti. Dirvai jie nėra itin reiklūs, svarbu tik, kad būtų gerai drenuojama ir šiek tiek rūgšti. Alkalinės dirvos gali trukdyti ličių augimui, todėl praverstų įberti pušų žievės arba adatų.
Drėgmė itin svarbi – laistyti reikia reguliariai, ypač jaunuose medžiuose, kai tik pradžiūsta dirvos paviršius. Subrendusius augalus užtenka laistyti kartą per savaitę. Mulčiuokite aplink kamieną, kad išlaikytumėte drėgmę ir apsaugotumėte šaknis nuo temperatūros svyravimų.
Ličiai toleruoja trumpalaikį atšalimą, bet žydi ir dera tik tuomet, jei žiemą gauna apie 100 valandų vėsesnių nei 7 °C temperatūrų. Vasarą ir pavasarį rekomenduojama tręšti silpnu skystu trąšų tirpalu arba berti kompostą aplink laistymo zoną, paliekant atstumą nuo kamieno.
Vaismedžiai yra savidulkiai, tad papildomų augalų, kad išsivystytų vaisiai, nereikia. Natūralioje aplinkoje žiedai apsidulkina vabzdžių pagalba, o jei bandote auginti ličius viduje, dulkinti teks rankomis.
Ličio rūšys ir naudingosios savybės
Ličiai yra muilmedinių šeimos augalai, artimi rambutanams, longanams ir kai kurioms klevo rūšims. Pasaulyje auginama daug ličių veislių, kiekviena pasižymi savitu skoniu bei prisitaikymu skirtingoms klimato sąlygoms. Vaisiniai ličiai jau seniai vertinami dėl gausių antioksidantų, kurie naudingi širdžiai, kraujagyslėms, cukraus apykaitai, imuninės ir nervų sistemų stiprinimui.
Vaisių nuėmimas ir derliaus ypatumai
Ličiai dažniausiai pradeda vesti praėjus 5 metams po pasodinimo, nors retais atvejais tą gali padaryti jau po 3 metų. Kad vaismedis išskleistų žiedus ir subrandintų derlių, reikia, kad žiemą jis patirtų vėsių orų – t. y. apie 100 valandų 0–7 °C temperatūroje. Žydėjimas būna pavasarį, o vaisiai sunoksta vasaros pradžioje.
Sunokę ličiai užauga būriais, o savo skonio pilnatvę pasiekia, kai tampa rausvai raudoni. Nuskinti juos reikia būtent sunokusius – likę žali jie nesunoks. Labiausiai subrendusių ličių minkštimas bus elastingas, kvapnus ir sultingas. Skynimui patogiausia nupjauti visą kekę, laikantis kuo arčiau šakos, kad nepakenktumėte augalui. Po derliaus verta apgenėti naujus ūglius, taip paskatinama natūrali atsinaujinanti augimo banga.
Augimas vazonuose ir formavimas
Ličiai sode gali išaugti iki 12 metrų aukščio, tačiau šiltesniuose kraštuose juos galima formuoti ir mažais kiemo medeliais. Jei auginate ličių vazonuose, pavasarį juos persodinkite į šiek tiek didesnį indą, kol pasieksite norimą augimo dydį. Norint išlaikyti žemesnį ir tankesnį krūmą, pravartu kasmet apgenėti pagrindinius stiebus, skatinti šoninių šakų formavimąsi.
Kaip dauginti ličių
Pramoniniu mastu ličiai dažnai dauginami oriniu sluoksniavimu. Tai sudėtingesnis būdas, kai į išsirinktą šakelę įpjaunamas griovelis, į jį dedama sudrėkinta samanų ar žemių, apvyniojama plėvele, ir po kurio laiko įpjaustoje vietoje išauga šaknys. Tada dalis šakelės nukertama ir pasodinama kaip atskiras daigelis. Patogiausias laikas tokiam dauginimui – pavasaris ar ruduo.
Namuose ličių lengviausia dauginti sėklomis. Svarbu naudoti šviežias, ką tik išimtas sėklas.
Kenksmingi gyvūnai ir ligos
Dažniausiai ličius užpuola lipnės, amarai, erkių rūšys – pastebėsite voratinklį, baltas apnašas ar smulkius vabzdžius. Taip pat jie gali nukentėti nuo erkių, skydamarių, šaknų straubliuko, nematodų. Vabzdžius gerai naikina preparatai, pagaminti iš chrizantemų žiedų. Užkrėstus vaismedžius svarbu nupurkšti pagal gamintojo rekomendacijas ir naikinti kenkėjus vos pastebėjus, kol problema neišplito.
Viena pavojingiausių grybinės kilmės ligų – antraknozė. Ji pasireiškia tamsiomis dėmėmis ant lapų ar vaisių, kartais pažeidžia visą vaisių. Pašalinkite paveiktas dalis ir profilaktiškai nupurkškite vario pagrindu pagamintu fungicidu.
Žydėjimo ir vaisių derėjimo skatinimas
Ličiai ne visada kasmet duoda stabilų derlių – tam įtakos turi ne tik augalo veislė, bet ir oro sąlygos bei priežiūra. Žiedai dažniausiai pasirodo vasario–balandžio mėnesiais. Vienam žiedynui gali būti apie 3000 smulkių gelsvai žalių žiedelių, tačiau tik dalis jų virsta vaisiais. Ličiai žydi ir dera geriausiai, kai vasaros pabaigoje atliekamas jaunos augalijos genėjimas ir suteikiama poilsio fazė, kai temperatūra kelis mėnesius išlieka vėsi, bet nežemiau nulio. Pavasarį, po sėkmingo ramybės laikotarpio, galima tikėtis būsimų žiedų ir derliaus vasaros pradžioje.
Net jei auginimo sąlygos buvo palankios, šių medžių žydėjimas ir vaisių kiekis gali kisti skirtingais metais.
Tipinės problemos auginant ličių
- Dirva per daug drėgna – po staigaus lietaus arba per gausaus laistymo gali pradėti pūti šaknys.
- Per jaunas medis – ličiai, išauginti iš sėklų, kartais derėti pradeda tik po 15 metų, o skiepytos formos – po 5 metų.
- Nepavykęs šaltasis periodas – jei žiemos metu nebuvo pakankamai vėsių dienų, gali nesusiformuoti žiedai ar vaisiai.
- Šalčio žala – jaunus ar suaugusius augalus gali paveikti per stiprios šalnos. Tie, kurie augo esant žemesnei nei -4 °C temperatūrai, dažnai patiria pažeidimus.
Ličiai – ilgaamžiai medžiai, ir žinoma, kad gali išgyventi šimtmečius. Tiesa, auginti juos kaip kambarinį augalą sudėtinga – ličiai dažniausiai neišgyvena ilgai ir nepradeda vesti vaisių. Tačiau jei klimatas tinkamas, ličiai taps sodininko pasididžiavimu ir džiugins gaiviais, išskirtinio skonio vaisiais.
