Lupinai, dar vadinami mėlynboniais, yra greitai augantys pupinių šeimos augalai, išsiskiriantys aukštomis bei įspūdingomis žiedų varpomis. Šie augalai džiugina įvairiaspalviais žiedais ir yra itin vertinami tiek dėl dekoratyvumo, tiek dėl naudos sodui – jie pritraukia bites ir drugelius bei atbaido stirnas. Visgi lupinų dalys nuodingos ir žmonėms, ir gyvūnams, todėl sodinant būtina laikytis atsargumo.
Lupinų apibūdinimas
Lupinai būna vienmečiai arba trumpai gyvuojantys daugiametčiai ir įprastai žydi nuo pavasario iki vasaros vidurio. Sodo lupinai dažniausiai yra skirtingų rūšių hibridai (Lupinus x hybrida), išvesti siekiant sodraus žiedų atspalvio ir stipraus augimo. Labiausiai paplitusių sodo lupinų protėvis – didžialapis lupinas, tačiau naudojama ir kitų rūšių genetika. Nors sėklų mišiniai žavi visų vaivorykštės spalvų žiedais, pradinis mėlynas variantas laikomas atspariausiu. Sodininkystėje pastebimi ir kitokios išvaizdos ar žiedų formos lupinai, pritaikyti skirtingoms augimo sąlygoms.
Sodinimas ir priežiūra
Lupinai auga greitai, tačiau tam, kad klestėtų, būtina tinkamai pasirinkti vietą ir dirvą. Jie geriau žydi atviroje, gerai apšviestoje vietoje – tiesioginė saulė bent šešias valandas per parą skatina gausų žydėjimą. Dalinis pavėsis tinkamas tik ten, kur vasaros būna labai karštos, nes pernelyg šešėlingoje vietoje žydėjimas sumažėja ar visai nutrūksta.
Dirvai keliami nedideli reikalavimai – tinka tiek organinėmis medžiagomis praturtinta, tiek puri ar smėlinga žemė, svarbiausia, kad vanduo netelktųsi, nes per didelė drėgmė gali sukelti šaknų puvinį. Rekomenduojama laikytis neutralios arba silpnai rūgščios reakcijos, tačiau lupinai pakelia ir rūgštesnę dirvą. Sunkioje molingoje žemėje būtina ją pagerinti kompostu ir supurenti kelis centimetrus gilyn.
- Sodinant sodinukus, iškaskite 30–45 cm gylio duobes, sodinkite mažus daigus maždaug 30 cm atstumu vienas nuo kito, o didesnius augalus – 60–90 cm intervalais.
- Idealu, jei pasodinama pavasarį ar rudenį, kai temperatūra dar vėsi.
- Ant viršaus užberkite mulčio: jis ne tik palaikys drėgmę ir vėsins šaknis, bet ir apsaugos nuo piktžolių.
Laistymas ir tręšimas
Nors lupinai netoleruoja užlietos dirvos, ją reikia laistyti reguliariai – ypač sausros metu. Vandens reikia bent kartą per savaitę, jei nelyja. Lupinai natūraliai praturtina dirvą azotu, todėl papildomų trąšų dažniausiai nereikia. Perteklinis tręšimas, ypač azotu, gali paskatinti lapų augimą žiedų sąskaita. Jei dirva yra šarminė, galima naudoti fosforu praturtintas rūgštinančias trąšas – jos skatina žydėjimą, tačiau neverta persistengti.
Dauginimas ir persodinimas
Lupinus dauginti galima tiek iš sėklų, tiek auginiais. Auginti iš sėklų – paprasta, nors žiedų gali tekti palaukti iki dvejų metų. Sėklos renkamos rudenį, kai ankštys pradeda džiūti. Pagal pageidavimą galima sėti pavasarį arba rudenį – jei pasėsite rudenį, augalai sužydės kitą pavasarį. Alternatyva – pavasarį nuo stiprių lupinų nupjauti šaknų prie pagrindo augančius ūglius ir perkelti juos į naują vietą – toks dauginimo būdas leidžia greičiau sulaukti žydėjimo nei sėklų atveju.
Kai kurie tankiai augantys daigai gali būti persodinami į vazonus. Rinkitės gilų ir tvirtą vazoną, kad augalas galėtų formuoti ilgas šaknis ir stabiliai augti. Vazoninius lupinus laikykite saulėtoje vietoje, žiemos metu apgenėkite ir laikykite vėsesnėje ar apsaugotoje patalpoje, kad išgyventų šalčius.
Žiemojimas
Šaltuoju sezonu lupinai pasislepia po žeme ir laukia pavasario. Prieš žiemą verta nupjauti stiebus, paliekant 2–3 cm virš dirvos ir užberti mulčiu – taip šaknys apsaugomos nuo šalčio.
Dažniausios ligos ir kenkėjai
Lupinams gali pakenkti amarai – dažniausiai jie puola pavasarį. Kenkėjus galima naikinti ekologiškais metodais ar insekticidais. Dažnos ir ligos, tokios kaip antraknozė: ši grybinė liga pasireiškia ruduojančiais bei vystančiais lapų galiukais, vėliau – dėmėmis ir pūvančiomis vietomis. Pastebėjus pažeidimus, sergančius augalus būtina pašalinti, o tame plote kitus kelis metus nepersodinti naujų lupinų, kad užkratas išnyktų. Prastai vėdinamoje vietoje lupinus gali pažeisti ir miltligė, kuri palieka baltas pudros dėmes ant lapų – sergančius lapus reikia išgenėti arba gydyti natūraliomis priemonėmis.
Neužmirškite stebėti, ar aplink lupinus nesiveisia šliužai ir sraigės – ypač grėsmingi jie jauniems daigams, nes gali juos visiškai sunaikinti. Reguliarus aplinkos tvarkymas ir žolės ar žemės likučių šalinimas padeda išvengti šių kenkėjų.
Lupinų žydėjimas ir priežiūra
Lupinų žiedai dažniausiai pasirodo nuo pavasario pabaigos iki liepos. Kai kuriais atvejais, tinkamai prižiūrėjus, galima sulaukti ir pakartotinio žydėjimo, tačiau žiedai bus kuklesni. Hibridinių lupinų žiedynai išsiskiria ryškiomis, įvairių spalvų varpomis, o lapai primena delnus, sudarytus iš 7–10 atskirų lapelių.
Norint paskatinti pakartotinį žydėjimą, nupjaukite žiedynų stiebus po pirmojo žydėjimo. Vasaros viduryje, po pirmosios žiedų bangos, perpus patrumpinti stiebai gali paskatinti naujų žiedų susidarymą. Rudenį arba žydėjimo pabaigoje visą augalą galima trumpai nupjauti iki žemės paviršiaus.
Žiedų stoka dažnai susijusi su saulės trūkumu, prastai laistoma dirva, fosforo trūkumu ar kenkėjų nulemta žala. Jeigu lupinai auga pernelyg pavėsyje, verta patrumpinti aplinkinius krūmus ar medžius, kad šviesos patektų daugiau.
Daugiau įdomių faktų apie lupinus
- Lupinai dažnai sužydi jau pirmąjį sezoną, jei sodinama daigais ar padalinus kerą. Iš sėklų užauginti lupinai žiedų sulaukia po 1–2 metų.
- Augalai nesistiebia į plotį – kiekvienas augalas auga atskirai, tačiau subrendusios sėklų ankštys gali išbarstyti apie dešimtis naujų sėklų.
- Lupinai ypač dera sodinami su kitais pavasario pabaigos ar vasaros pradžios žiedais, mėgstančiais rūgštesnę žemę, pavyzdžiui, tulpėmis, ramunėmis, aguonomis ar česnakais.
- Lupinai išlieka daugiamečiai, jei žiemą apsaugomas šaknis – kasmet jie atauga iš tos pačios šaknų sistemos.
- Triušiai, kaip ir kiti žolėdžiai, lupinų neėda, nes šie augalai jiems nuodingi.
Lupinai papuoš bet kokį gėlyną dėl ryškių žiedų ir ilgo žydėjimo laikotarpio, tačiau juos verta auginti atsakingai – pasirinkti tinkamą vietą, prižiūrėti bei saugoti nuo gyvūnų, nes šie augalai ne tik dekoratyvūs, bet ir nuodingi. Tinkamai prižiūrimi, lupinai džiugins gausiais žiedais daugelį metų.
