Kapucininės (Tropaeolum genties augalai) – tai gausi žydinčių žolinių augalų grupė, apimanti daugiau nei 80 vienmečių ir daugiamečių rūšių. Jų kilmės regionas – Centrinė ir Pietų Amerika, o labiausiai jos vertinamos dėl ryškių, sodrių, „brangakmenių“ atspalvių žiedų. Lapai apvalūs, tarsi mažytės lotoso lapų versijos, todėl augalas dekoratyvus net ir nežydėdamas.
Daugelyje vėsesnių klimatų kapucininės dažniausiai auginamos kaip vienmetės – jos greitai startuoja pavasarį, sparčiai auga ir žydi iki sezono pabaigos. Be to, tai ne tik grožiui skirtas augalas: ir lapai, ir žiedai yra valgomi, pasižymi švelniai pipirišku, aštroku skoniu, todėl dažnai naudojami salotoms ar desertų puošybai.
Dar vienas jų privalumas – kapucininės dažnai sodinamos daržuose kaip „palydovinis“ augalas: jos vilioja apdulkintojus ir padeda nukreipti kai kuriuos kenkėjus nuo daržovių.
Kapucinių auginimas ir priežiūra
Šviesa
Gausiausiai kapucininės auga ir žydi pilnoje saulėje, kai per dieną gauna maždaug 6–8 valandas tiesioginės šviesos. Jos pakelia ir dalinį pavėsį (apie 3–6 valandas saulės), tačiau tuomet žiedų paprastai būna mažiau.
Karštuose regionuose verta numatyti lengvą priedangą nuo kaitros – per didelė šiluma kai kada „apdegina“ lapus ir jie gali pradėti ruduoti.
Dirvožemis
Šiems augalams labiau tinka vidutinio skurdumo, lengvas, laidus dirvožemis. Kai žemė pernelyg „turtinga“, kapucininės dažnai užaugina daug žalumos, bet suformuoja mažiau žiedų. Optimali reakcija – artima neutraliai (maždaug pH 6–8).
Laistymas
Įprastai pakanka apie 2,5 cm (maždaug 1 colio) vandens per savaitę, tačiau vazonuose ar labai saulėtose lysvėse, kur žemė greičiau perdžiūsta, laistyti reikia dažniau. Augalas ištveria trumpalaikes sausras, bet žydėjimas gali susilpnėti, o stiebai ir lapija – atrodyti retesni, „ištįsę“.
Temperatūra ir drėgmė
Šiltesnėse vietovėse kai kurios kapucininės gali augti kaip daugiametės, tačiau daugelyje regionų jos laikomos vienmetėmis. Geriausiai jaučiasi, kai dienomis vyrauja švelniai šilti orai (apie 20–25 °C), o silpną šalną dar gali pakęsti. Žemiau 0 °C temperatūra augalui jau pavojinga.
Įprastai kapucininėms tinka vidutinė oro drėgmė (maždaug 30–50 %). Kraštutinumai – labai sausas arba labai drėgnas oras – gali apsunkinti augimą.
Tręšimas
Kapucinių tręšti dažniausiai nereikia. Per derlinga žemė skatina lapiją, bet „atima“ žiedus. Jei dirva itin prasta arba prieš sodinimą norisi pagerinti lysvę (pavyzdžiui, daržovėms), geriau iš anksto įmaišyti organinės medžiagos, o ne reguliariai tręšti sezono metu.
Kapucinių rūšys ir augimo formos
Kapucininės skiriasi savo augimu: vienos formuoja kompaktiškus, kupstus primenančius krūmelius, kitos šliaužia, svyra per kraštus arba laipioja. Plačiau auginamos rūšys paprastai turi apvalius, skydelio formos lapus, o žiedai – piltuvėlio formos. Spalvų paletė plati: geltona, oranžinė, rožinė, raudona. Pasitaiko ir švelnesnių, „sviestinių“ ar kreminių atspalvių, taip pat margalapių veislių.
Genėjimas ir priežiūra sezono metu
Nužydėjusių žiedų šalinimas nėra būtinas, tačiau nuskabę peržydėjusius žiedus ir sudžiūvusius lapus pagerinsite bendrą vaizdą. Jei žiedus planuojate valgyti, skinkite pilnai prasiskleidusius – jie tinka salotoms ar vasariškiems desertams papuošti.
Svyruojančios arba vijoklinės kapucinių formos kartais ima „ištįsti“ – stiebai ilgėja, o lapija retėja. Tokiais atvejais naudinga genėti vasaros viduryje ir, jei reikia, dar kartą vasaros pabaigoje: ilgiausius stiebus patrumpinkite maždaug 15–30 cm, o ruduojančius lapus bei nuvytusius žiedus išskabykite prie pagrindo. Kompaktiškoms, krūminėms formoms stiebų trumpinti dažniausiai neprireikia.
Kaip dauginti kapucines
Dauginimas auginiais
Po genėjimo likusius sveikus stiebelių gabalėlius galima panaudoti dauginimui – tai gana paprastas būdas gauti naujų augalų. Auginiai naudingi ir tuomet, kai dalis augalo netyčia nulūžta arba norite tą pačią veislę perkelti į kitą sodo vietą.
Auginimas iš sėklų
Kapucinių sėklas patogu sėti tiesiai į dirvą, kai ji sušyla bent iki maždaug 13–18 °C. Taip pat galima pradėti auginti patalpose likus 2–4 savaitėms iki įprastai pasibaigiančių pavasario šalnų.
Jei sėjate į vazonėlius, verta rinktis durpinius arba kitus biologiškai suyrančius indelius, nes kapucininės ne visada lengvai pakelia persodinimą. Tai padeda sumažinti „persodinimo stresą“.
Sėklas sėkite apie 1,2 cm gylyje, palikdami 25–30 cm tarpus. Iki sudygimo žemė turėtų būti tolygiai drėgna. Daigai dažniausiai pasirodo per 7–10 dienų.
Auginimas vazonuose
Kapucininėms tinka kokybiškas substratas, tačiau geriausia rinktis tokį, kuriame nėra papildomų trąšų – per „riebus“ mišinys gali sumažinti žydėjimą. Vazonas turi turėti gerą drenažą; dažnai pasiteisina moliniai ar akmens masės indai.
Kad vanduo neužsistovėtų, į vazono dugną galima įberti akmenukų ar keramzitą primenančios drenažo medžiagos, o tik tada pilti žemę.
Dažniausi kenkėjai ir ligos
Kapucininės neretai pritraukia amarus. Darže tai gali būti net naudinga – augalas tarsi „pervilioja“ amarus nuo daržovių ir kitų jautresnių kultūrų. Vis dėlto, jei amarų labai daug ir lapai pradeda banguotis, raukšlėtis ar atrodo nusilpę, dažnai pakanka juos nuplauti stipresne vandens srove.
Kita pasitaikanti problema – bakterinė lapų dėmėtligė. Ji dažniau plinta, kai vanduo taškomas ant lapų, o ant jų atsiranda smulkių rudų ar juodų dėmelių. Riziką sumažina tinkami atstumai tarp augalų (geresnė oro cirkuliacija) ir laistymas prie šaknų, pavyzdžiui, lašeline sistema, o ne „iš viršaus“.
Kapucinių žydėjimas: kaip paskatinti daugiau žiedų
Kapucininės paprastai pradeda žydėti atšilus orams. Jei norite ryškiausio žydėjimo, parinkite saulėtą, šiltą vietą. Jei po sudygimo praėjus 4–6 savaitėms žiedų dar nėra, dažnai tereikia palaukti, kol lauke stabiliau sušils arba pagerės oro sąlygos.
Jei augalas vešlus, gausiai lapuotas, bet beveik nežydi, dažniausia priežastis – per derlinga dirva. Tokiu atveju žydėjimą gali padėti paskatinti priemonės, kuriose daugiau fosforo (pavyzdžiui, natūralios kilmės produktai, tinkami naudoti, jei planuojate valgyti žiedus). Taip pat kartais padeda lengvas genėjimas, ypač jei veislė linkusi „slėpti“ žiedus po lapais.
Dažnos problemos auginant kapucines
Žiedai „pasislepia“ po lapais
Kai kurios veislės dėl savo augimo formos iškelia lapiją taip, kad žiedai lieka žemiau ir gauna mažiau saulės. Jei auginate kapucines kaip kiliminį augalą, verta rinktis tokias formas, kurių žiedai išsidėsto aukščiau lapų – taip pumpurai gaus daugiau šviesos.
Šaknų puvinys
Jeigu dirva nuolat permirkusi ir blogai nusausinama, gali prasidėti šaknų puvinys. Todėl labai svarbus drenažas, ypač sunkesnėse dirvose ir auginant vazonuose.
Kapucininės kaip natūrali apsauga darže
Kapucininės vertinamos ir dėl to, kad gali atbaidyti ar sumažinti kai kurių kenkėjų aktyvumą: baltasparnių, amarų, moliūginių kultūrų kenkėjų, kai kurių vabalų ir kopūstinių augalų lapus graužiančių vikšrų. Manoma, kad augalas išskiria ore pasklindančias medžiagas, kurios šiems kenkėjams yra nepatrauklios, todėl kapucininės gali saugoti ne tik save, bet ir kaimyninius augalus.
Ar kapucininės atauga kasmet?
Daugelyje vietovių kapucininės neatsinaujina kaip daugiametės ir auginamos vieną sezoną. Vis dėlto jos dažnai lengvai pasisėja pačios: jei sėklos subręsta ir lieka dirvoje, kitą sezoną neretai sudygsta nauji augalai be papildomų pastangų.
Kur geriausia sodinti kapucines?
Patikimiausias pasirinkimas – saulėta vieta su labai geru vandens nutekėjimu. Svyruojančioms ar vijoklinėms formoms iš anksto suplanuokite erdvę: leiskite joms „išsilieti“ per vazono kraštą, nusvirti nuo sienelės ar išsiskleisti lysvėje, kad stiebai nebūtų susispaudę.
