Papirusas – įspūdingas ir aukštas augalas, idealiai tinkantis drėgnoms sodo vietoms. Šis augalas natūraliai auga šlapynėse, ypač palei Nilo upės krantus, ir garsėja savo ryškiu, dekoratyviu stotu, galinčiu užaugti net iki 2,5 metro aukščio. Stiebas trikampio formos, išauga iš gumbuotų šaknų sankaupos, kurios leidžia augalui greitai plisti. Virš stiebo susiformuoja skėtinė žiedynų viršūnė, tačiau žiedai paprastai lieka nepastebimi, o pagrindinė vertė kyla iš tankaus, žaliuojančio lapijos grožio.
Papiruso priežiūra
Papirusas priklauso viksvinių augalų šeimai ir daugelyje regionų auga daugiamečiu, tačiau vėsesnio klimato zonose dažniausiai auginamas kaip vienmetis. Tai greitai augantis augalas, kuriam geriausiai sekasi sodinti pavasarį, kai jau nelieka šalnų tikimybės.
Natūraliai papirusas geriausiai jaučiasi šlapynėse, baseinų pakraščiuose ar lietaus soduose, kur netrūksta drėgmės. Jam būtina nuolat šlapia, derlinga žemė, todėl smėlingą ar skurdžią dirvą reikėtų pagerinti kompostu ar kita organine medžiaga. Augalas gerai prisitaiko prie pH nuo 6,0 iki 8,0, tačiau svarbiausias veiksnys – nuolat išlaikyti šlapią šaknų zoną.
- Parinkite saulėtą vietą – papirusui reikia daug šviesos, bet ypač karštomis dienomis atspariame regione jis pakelia ir lengvą pavėsį.
- Laistykite reguliariai – nesant natūralios drėgmės, augalą reikės laistyti kasdien.
- Pasirūpinkite derlinga žeme – jei dirvožemis skurdus, būtinai papildykite jį kompostu.
Papirusas natūraliai auga tik ten, kur klimatas šiltas ištisus metus, todėl mūsų kraštuose per žiemą dažniausiai nepavyks jo išlaikyti lauke. Tokiu atveju augalas sodinamas į vazonus ir žiemą laikomas patalpoje arba auginamas kaip vienmetis ir rudenį pašalinamas.
Vandens kiekio svarba
Šis augalas mėgsta augti vandenyje ar prie vandens telkinių. Jis nėra skirtas giliam augimui, tad panardinkite tik šaknis, o ne visą augalo vainiką. Patogiausia – auginti vazonuose, kuriuos galima įstatyti į vandenį taip, kad augalo viršus liktų sausas. Didesni papirusai tampa sunkūs ir gali apvirsti, tad verta vazoną pasverti akmenimis.
Jeigu papirusui augti trūksta nuolatinės drėgmės, jis greitai nudžius ar ims mesti lapus, todėl vandens stygius yra viena dažniausių augalo problemų.
Papirusų rūšys
Rinktis galima iš kelių panašių rūšių ir porūšių, įskaitant skėtinį viksvinį augalą, kuris, kaip ir papirusas, dekoratyvus ir mėgsta drėgną aplinką.
Genėjimas
Ten, kur augalas auga daugiamečiu, rudenį arba anksti pavasarį visą žalumą skinkite iki žemės. Jei auginate kaip vienmetį, po sezono tiesiog išraukite visą augalą. Kartais augalo lapai paruduoja net ir užtikrinant tinkamą priežiūrą – tai nereiškia, kad jis žuvo. Pašalinkite pažeistus stiebus, gausiai paliekite ir netrukus išaugs nauji žali ūgliai.
Papiruso dauginimas
Ten, kur žiemos šiltesnės ir augalas lieka žydėti kasmet, pavasarį galima jį padalyti – taip auginsite stipresnius augalus ir vienu metu juos padauginsite. Naujiems augalams išsodinti tinka tiek senų kerų dalijimas, tiek dauginimas iš sėklų. Sėklas geriausia sėti į vazonėlius, o ne tiesiai į gruntą.
Sodinimas ir persodinimas į vazonus
Papirusas gerai jaučiasi talpose, jei tik gauna daug vandens. Geriausia rinktis vazoną su didelėmis skylėmis dugne ir naudoti purią, derlingą žemę. Patogu vazoną pastatyti taip, kad apatinė dalis būtų panardinta į vandenį, tada augalas gaus drėgmės tiek, kiek jam reikia. Priešingu atveju teks laistyti kasdien.
Papirusą persodinti reikia tik tada, kai šaknys užpildo vazono tūrį. Šiuo atveju pasirinkite kiek didesnį vazoną ar padalykite augalą į kelias dalis ir pasodinkite atskirai.
Žiemojimas
Šaltesnėse vietovėse, kur žiemos temperatūra krenta žemiau +4°C, augalą reikėtų perkelti į namų vidų. Tam reikalinga šviesi, sausa patalpa arba speciali šiltnamio sąlyga. Jei tokių sąlygų neturite, paprasčiau kasmet sėti ar įsigyti naują augalą pavasarį.
Dažniausi ligų ir problemų požymiai
Papirusą retai pažeidžia rimtesnės ligos ar kenkėjai, tačiau kartais jo stiebai ir lapai gali būti padengti rūdimis – tai grybinė liga. Siekiant jos išvengti, užtikrinkite gerą oro cirkuliaciją ir laiku šalinkite pažeistus lapus. Jei problema išlieka, galima panaudoti ekologiškus ar sintetinius fungicidus.
Dažniausios priežiūros klaidos
Kai augalo lapai paruduoja, dažniausiai priežastis – per mažas laistymas ar stiprūs vėjai, išsausindami stiebus ir lapus. Tokiu atveju nupjaukite stiebus iki kelių centimetrų virš žemės, papildomai palaistykite ir pasirinkite vietą apsaugotą nuo vėjo. Po kelių savaičių papirusas turėtų ataugti ir vėl sužaliuoti.
Naudinga informacija apie papirusą
Papirusas priklauso viksvinių (Cyperaceae) šeimai ir artimas grūdiniams augalams. Be šio augalo, Cyperus gentį sudaro dar daugiau nei 700 rūšių. Viksvomis vadinama daugybė augalų, panašių į žoles, dažniausiai augančių drėgnose vietovėse, turinčių trikampius stiebus ir gana nežymius žiedus.
Kai kurie papiruso porūšiai ir giminingi augalai, pavyzdžiui, skėtinės viksvos, gerai auga ir patalpose. Jiems tereikia nuolatinės šviesos ir drėgmės – rinkitės kokybišką žemę, kuri išlaiko vandenį, o vazoną galima įstatyti į vandens padėklą.
Jeigu papirusą norite auginti patalpoje, geriausiai tinka mažesnės rūšys, kurias paprasta prižiūrėti.
Be papiruso, daug kitų augalų mėgsta drėgną aplinką ir yra tinkami sodinti prie vandens – pavyzdžiui, vandens lelijos, vandens kanos, irisai ar įvairios vandens hiacintų rūšys.
