Jei žavitės svyrančiais augalais ir mėgstate ryškiaspalvius lapus, šis augalas gali tapti tikra jūsų namų puošmena. Jo žali lapai išmarginti kremiškai baltomis ir rausvomis juostelėmis, o lapų apačia – purpuriniai violetinė. Tai augalas, kuris džiugina tiek iš arčiau, tiek pakabinus aukščiau.
Priežiūros ypatumai
Nors ši kambarinė gėlė atrodo išskirtinai ryški ir dekoratyvi, jai nereikia daug rūpesčio. Svarbiausia suteikti jai pakankamai šviesos bei pasirūpinti, kad žemė būtų laidi vandeniui ir praturtinta maistinėmis medžiagomis. Šis augalas puikiai jaučiasi tiek kabančiuose vazonuose, tiek ant stalų, formuodamas apvalią bei sodrią lapiją.
Šviesos poreikiai
Geriausiai auga, kai gauna 6–8 valandas ryškios, bet netiesioginės šviesos per dieną. Jei aplinka per tamsi, spalvotos lapų juostos išblunka, o pats augalas tampa žalesnis ir kuklesnis. Dėl silpnesnio apšvietimo augalas taip pat rečiau žydi.
Laistymas ir žemė
Augalas nemėgsta stovinčio vandens; per šlapios žemės gali sukelti šaknų puvinį. Jei substratas pernelyg sunkus, verta įmaišyti stambaus smėlio arba perlito – taip pagerinsite drenažą. Geriausiai lapų spalvos atsiskleidžia, kai dirva yra silpnai rūgšti.
Šis augalas turi paviršines šaknis, todėl patartina dirvą laikyti nuolat drėgną bent 2–3 cm gylyje. Laistymui naudokite laistytuvą ilgu snapeliu ir pilkite vandenį prie šaknų pagrindo – svarbu, kad lapai ilgiau neužmirktų drėgmėje.
Perlaistyti augalo nereikia – pakanka išlaikyti drėgmės pusiausvyrą. Jei lapų galiukai ruduoja, tai ženklas, kad augalui gali trūkti vandens. Jei augalas ką tik buvo gausiai laistytas ir atrodo suvytęs – palaukite, kol žemė visiškai pradžius.
Temperatūra ir drėgmė
Šis pusiau atogrąžų augalas jautrus šalčiui ir sausam orui. Jam labiausiai tinka 13–24 °C temperatūra. Kad oro drėgmė namuose būtų pakankamai aukšta, augalą galima statyti šalia kitų augalų arba padėti vazoną ant drėgnų akmenukų padėkliuko.
Tręšimas
Dėl gausios ir gyvybingos lapijos verta tręšti kas 2–4 savaites pusiau praskiestomis subalansuotomis, vandenyje tirpiomis trąšomis.
Dauginimo būdai
Augalą nesunkiai galima padauginti stiebo auginiais – tiek vandenyje, tiek žemėje. Nupjaukite apie 10 cm ilgio sveiką stiebo gabalėlį po lapo mazgu, pašalinkite apatinius lapus ir įstatykite auginį į pasirinktam substratui tinkantį indelį.
Genėjimo subtilybės
Bėgant laikui, augalas gali tapti ištįsęs, ypač jei kenčia nuo šviesos trūkumo. Reguliarus genėjimas leidžia išlaikyti tankią formą ir paskatina naujų ūglių augimą. Nupjaukite tuos stiebus, kurių lapai išretėjo arba nuvytę, taip pat galite nugnybti stiebų viršūnes ties lapų mazgais – tada iš šios vietos išaugs keli nauji atžalynai. Daugiau kaip ketvirčio visos augalo lapijos vienu metu šalinti nereikėtų.
Persodinimas ir vazono pasirinkimas
Šio augalo nereikia dažnai persodinti – jam patinka būti šiek tiek suspaustam vazonėlyje. Ženklas, kad augalas išaugo savo indą: matote šaknis, lendančias pro drenažo skylutes, arba pastebite sulėtėjusį augimą. Persodinkite tik į šiek tiek didesnį vazoną (ne daugiau 5 cm platesnį už ankstesnį), į šviežią substratą ir pasirūpinkite gera drenažo sistema.
Žiemojimas
Vasarą augalui patikusį balkoną ar terasą būtina laiku palikti – šiltojo sezono pabaigoje jį priglauskite namuose, kai naktį atvėsta žemiau 15 °C. Vidaus patalpose laikykite apšvietimą panašų į buvusį lauke, kad išliktų spalvinga ir vešli lapija.
Dažniausi kenkėjai ir ligos
Dažniausiai šio augalo lapuose apsigyvena voratinklinės erkės: jų išduoda mažos skylutės ar gelsvi taškeliai ant lapų. Nedidelį užkrėtimą galima nupurkšti stipria vandens srove, o jei kenkėjų daugiau – naudokite natūralias, saugias augalams priemones. Perlaistyta žemė lengvai supūva, atsiranda grybelinių ligų – tada geriausia išsaugoti sveikas augalo šakeles, įsišaknydinti jas švarioje žemėje ir seną augalą išmesti.
