Velykinis kaktusas, kartais vadinamas šventiniu kaktusu, yra tropinė augalų rūšis, garsėjanti žvaigždės formos žiedais, žydinčiais ankstyvą pavasarį, dažniausiai apie Velykas. Šis augalas natūraliai auga ant kitų augalų, uolų ar medžių, todėl jam dirvos visai nereikia. Auginamas namuose, velykinis kaktusas vertina išsklaidytą šviesą ir purią, greitai drenuojančią žemę, kad šaknys gautų pakankamai oro.
Velykinio kaktuso priežiūra
Velykinis kaktusas yra viena iš tų augalų rūšių, kurias nesunku prižiūrėti net ir pradedantiesiems. Pagrindiniai rūpinimosi šiuo augalu principai padės augalui žydėti ir džiuginti daugelį metų.
- Auginkite augalą ten, kur šviesa išsklaidyta – daug kambario šviesos, bet ne tiesioginė saulė. Viršutinės miško ardų augalai, tokie kaip velykinis kaktusas, natūraliai pripranta prie dalinio pavėsio.
- Parinkite purią ir orui laidžią substratą – sukulentams arba kaktusams skirtą mišinį su perliitu ir orchidėjų žieve. Tokia žemė neleidžia šaknims užmirkti ir užtikrina reikiamą aeraciją. Optimali pH vertė – nuo 6,0 iki 6,5.
- Leiskite žemei visiškai išdžiūti tarp laistymų, tada gausiai paliekite, kol vanduo ims tekėti iš vazono dugno. Nepalikite vandens lėkštelėje. Nuo vėlyvo rudens iki ankstyvos žiemos laistykite mažiau – taip paskatinsite žydėjimą.
- Velykiniai kaktusai išsiskiria tuo, kad, priešingai nei dauguma kitų kaktusų, mėgsta vėsesnę aplinką. Jiems norint sukrauti žiedus, būtinos žemos nakties temperatūros: geriausiai žydi, kai naktimis temperatūra svyruoja apie 13–16 laipsnių Celsijaus.
- Šiems augalams patinka drėgnesnė aplinka, tačiau jie pakantūs ir standartinėms namų drėgmės sąlygoms. Jeigu oras labai sausas, padėkite šalia drėkintuvą ar lėkštelę su šlapiomis akmenukais.
- Aktyvaus augimo metu kartą per mėnesį patręškite subalansuotomis trąšomis, pvz., 10-10-10 santykio trąšomis.
Velykinio kaktuso rūšys
Šis augalas natūraliai aptinkamas Brazilijos atogrąžų miškuose ir dažniausiai žinomas kaip Rhipsalidopsis gaertneri. Dar galite rasti kitų pavadinimų – kartais velykinis kaktusas įvardijamas kaip Hatiora gaertneri ar Schlumbergera gaertneri. Vis dėlto augalo savybės išlieka tos pačios.
Velykinio kaktuso formavimas
Genėjimas nėra būtinas, tačiau padeda paskatinti tankesnį augimą ir gausesnį žydėjimą kitais metais. Tinkamiausia kaktusą genėti pavasarį, ką tik nužydėjus, kol augalas vis dar yra aktyvaus augimo fazėje. Vėliau, ypač rudenį ar žiemą, geriau to nedaryti.
Genėti lengviausia nurožus lapų segmentus ties jų sujungimu su pagrindiniu stiebu. Tam tinka tiek pirštai, tiek sterilizuotos sodo žirklės. Pažeistas vietas po genėjimo galima švariai nupjauti, kad paviršius būtų lygus. Toks genėjimas paskatins naujų ataugų augimą, todėl augalas ilgainiui pasidarys tankesnis ir sukraus daugiau žiedų.
Dauginimo būdai
Velykinį kaktusą galima dauginti tiek sėklomis, tiek auginiais, tačiau auginiai daug patikimesnis ir lengvesnis pasirinkimas. Paprastai dauginimui tinkamiausias laikas yra praėjus 2–3 mėnesiams po žydėjimo piko. Auginį atskirkite švelniai – keletas lapelių segmentų greitai įsišaknys purioje, drėgnoje žemėje.
Velykinio kaktuso persodinimas ir auginimas vazonuose
Šie augalai mėgsta turėti pakankamai mažai vietos šaknims ir gerai jaučiasi būdami prisispaudę vazone, tad jų persodinti nereikia kasmet – paprastai to užtenka kartą per dvejus metus, siekiant atnaujinti dirvą. Jei vazone dar yra vietos šaknims, pats vazonas gali likti tas pats. Jei reikia didesnio, pakanka pasirinkti indą 5–7 cm platesnį už ankstesnį. Geriausia rinktis molinį vazoną, nes jis gerai praleidžia orą ir išgarina drėgmę. Persodinti geriausia iškart po žydėjimo pavasarį.
Dažniausios kenkėjų ir ligų problemos
Velykinius kaktusus kartais puola įprasti kambarinių augalų kenkėjai: miltuotieji skydamariai, erkutės bei grybinių uodų lervos. Taip pat šiems augalams gali pakenkti šaknų puvinys, kuris dažniausiai atsiranda dėl per dažno laistymo ar netinkamos dirvos.
Žydėjimo skatinimas ir žiedų laikotarpis
Velykiniai kaktusai pražysta būtent apie Velykas, todėl ir gavo tokį pavadinimą. Jų žydėjimas vyksta nuo kovo iki gegužės – dažniausiai vėlyvą žiemą ir ankstyvą pavasarį, kai naktiniai laikotarpiai ilgesni ir vėsuma paskatina žiedų formavimąsi.
Velykinio kaktuso žiedai dažnai džiugina dvi ar net keturias savaites. Jie yra stambūs, žvaigždės formos, maždaug 5 cm ilgio, dažniausiai raudoni, baltai, oranžiniai, rausvi arba violetiniai, tačiau kvapo paprastai neturi.
- Maždaug prieš du mėnesius iki numatomo žydėjimo pavasarį nustokite tręšti augalą ir suteikite jam vienodai tamsos bei išsklaidytos šviesos.
- Nakčiai palaikykite vėsą (apie 10°C), dieną leiskite augalui pasimėgauti šiltesne, bet ne karšta aplinka. Augalą laikykite toliau nuo šildytuvų ar kitų šilumos šaltinių – per didelė šiluma gali pagreitinti žydėjimo pradžią, bet trumpinti jo trukmę.
- Po žydėjimo sumažinkite laistymą iki žiemos vidurio. Palaipsniui imkitės šviesos ir tamsos reguliavimo – šios nedidelės streso sąlygos padeda kaktusui kasmet gausiai žydėti.
Būdingi velykinio kaktuso rūpesčiai ir kaip jų išvengti
Nors velykinis kaktusas paprastai nėra sunkiai prižiūrimas, vis dėlto kai kada gali pasitaikyti nesklandumų. Dažniausiai problemų kyla tada, kai augalas pergausiai laistomas – tuomet reikia patikrinti šaknis, nupjauti pažeistas vietas ir persodinti į naują žemę. Jei augalas išdžiūvęs, pradėkite laistyti atsargiai, po truputį. Jeigu augalas gauna per daug šviesos ir jo lapai praranda spalvą ar nudega, tiesiog perkelkite jį į pavėsingesnę vietą.
Jei augalo segmentai krenta žemėn ar atrodo, kad kaktusas irti, galimas stresas dėl perteklinio ar nepakankamo laistymo. Tokius nukritusius segmentus galima įsodinti į žemę – jie dažnai lengvai įsišaknija ir leidžia naujų augalų.
Jei lapai gelsta, tikėtina, kad dirva neišleidžia vandens ir atsirado šaknų puvinys – patikrinkite augalo šaknis ir prireikus persodinkite.
Panašios rūšys ir ypatumai
Velykinis kaktusas, būdamas Rhipsalideae šeimos atstovas, yra artimas Kalėdų ir Padėkos dienos kaktusams, tačiau juos skiria šeima (Kaledų ir Padėkos dienos kaktusai priklauso kitai – Schlumbergera – grupei). Visų jų augimo įpročiai, lapų forma ir žiedai yra panašūs, bet velykiniai kaktusai turi glotnesnius, mažiau nelygius lapus. Dažnai pavadinimai sumaišomi tarpusavyje.
Tinkamai prižiūrimas velykinis kaktusas gali gyventi ir žydėti dešimtmetį ar dar ilgiau.
- Laistykite retai – tik tada, kai žemė visiškai išdžiūsta, įprastai kas dvi ar tris savaites. Užpylus vandeniu leiskite jam laisvai nutekėti.
- Rudenį, kai naktimis orai atvėsta iki 16°C ir žemiau, augalą verta laikyti lauke ar prie vėsios, tačiau šviesios vietos. Šios sąlygos skatina žiedinių pumpurų formavimąsi.
- Vietą pasirinkite tokią, kur augalas gautų daug išsklaidytos šviesos, bet būtų apsaugotas nuo tiesioginės saulės. Rinkitės kambarius su daug natūralaus apšvietimo, tačiau nelaikykite augalo arti lango, kur jis gali nudegti.
