Norite suteikti savo sodui gaivumo ir nuostabių kvapų? Levandos – puikus pasirinkimas. Tai daugiamečiai augalai, išsiskiriantys pilkai žaliais lapais, stačiomis žiedų kekėmis ir kompaktiška krūmo forma, kuri dažnai siekia apie metrą. Levandų žiedai pražysta vasaros metu ir skleidžia išskirtinį kvapą: ši aromatų paletė vienu metu aštri ir atpalaiduojanti.
Levandų sodinimas
Levandas geriausia sodinti pavasarį, kai dirva jau sušilusi ir nebėra šalnų pavojaus. Šie augalai auga vidutiniu tempu, dažnai kasmet pridėdami po kelis centimetrus prie savo dydžio.
Pasirinkite saulėtą vietą, nes levandos mėgsta šviesą. Nors jos prisitaiko prie įvairių dirvožemių, didžiausią efektą pasieksite sodindami į šiltą, gerai drenuotą ir saulės apšviestą vietą. Kasant duobę, padarykite ją didesnę už šaknų gumulą, įdėkite augalą taip, kad šaknys būtų laisvai, užpilkite žemėmis sumaišytomis su kompostu ir palaistykite.
Jei sėjate levandų sėklas tiesiai į žemę, jas beriama 0,3 cm gyliu, plonu dirvos sluoksniu. Sėklas sėkite kas 5 cm, tačiau išdygus retinkite, kad liktų 15 cm atstumai tarp daigų.
Kaip prižiūrėti levandas
Levandas auginkite ten, kur jos gaus bent šešias valandas tiesioginės saulės, geriausia – dar daugiau. Jauni augalai reikalauja daugiau vandens, bet subrendusių laistyti beveik nereikia – levandos pasižymi atsparumu sausrai. Papildomo tręšimo nereikia: jos puikiai auga ir neturtingame dirvožemyje.
Dirvai rinkitės šarminę arba kalkėtą, kuri leidžia vandeniui greitai nutekėti. Gerai tinka ir tradicinis vazonų substratas su šiek tiek smėlio. Brandiems augalams vandens ribokite, nes per didelė drėgmė gali lemti grybelines ligas ir šaknų puvinį.
Nedidelis komposto kiekis į duobutę sodinant pravers, bet daugiau tręšti nereikės ir netgi gali sumažinti levandų kvapo intensyvumą.
Levandų rūšys
Levandų įvairovė stebina: yra daug skirtingų rūšių, pasižyminčių įvairiomis savybėmis. Kai kurios veislės neretai vadinamos „prancūziškomis“, tačiau šis apibūdinimas gali būti taikomas kelioms skirtingoms rūšims.
Genėjimas
Levandas pravartu genėti, kad krūmas išliktų dailus ir augtų gausiai. Geriausias metas – vėlyva vasara ar ankstyvas ruduo, kada augalas jau nebežydi. Aukštesnes veisles patrumpinkite trečdaliu jų aukščio, žemesnes galima patrumpinti keliais centimetrais iki naujų ūglių.
Levandų derliaus nuėmimas
Didelis levandų privalumas – jų džiovinti žiedai ilgai išlaiko kvapą. Geriausia skinti tada, kai žiedpumpuriai ką tik ima skleistis. Surinktas šakeles sukabinkite mažais ryšulėliais ir padžiaukite šiltoje, gerai vėdinamoje vietoje, kol visiškai išdžius.
Norėdami įsitikinti, ar laikas skinti, pabandykite perbraukti pirštais per stiebelį ir jį sulenkti – jei jis lankstosi lengvai, laikas derliui.
Levandų panaudojimo būdai
Nuskintą levandą galima panaudoti labai įvairiai: tiek dekorui, tiek praktiniams tikslams. Kad išlaikytumėte kvapą, laikykite džiovintą levandą sandariame inde, vėsioje, sausoje vietoje.
- Pagardai maistui
- Džiovinti maišeliai spintoms ar stalčiams kvėpinti
- Aromatinės pagalvėlės
- Rankų darbo kosmetika ir aliejai
Levandų dauginimas
Levandas lengviausia dauginti pusiau sumedėjusiais ūgliais pavasarį, bet galima tai daryti ir rudeniui naudojant sumedėjusius stiebus. Nupjaukite norimą ūglį, išimkite apačioje kelis lapelius ir įkiškite į drėgną, lengvą substratą. Reguliariai drėkinkite, kol pasirodo šaknys.
Jei rugpjūčio pabaigoje išgenėjus neauga nauji ūgliai, verta tiesiog pradėti iš naujo.
Levandų auginimas vazonuose ir jų persodinimas
Augindami levandas vazone, pasirinkite indą, kuris šiek tiek didesnis už šaknų gumulą, su daug drenažo angų. Naudokite laidų vazonų substratą ir pirmenybę teikite moliniams ar terakotiniams vazonams, nes jie padeda pašalinti drėgmės perteklių. Kai šaknys pradeda lįsti pro drenažo angą arba žemių paviršių, persodinkite į vienu dydžiu didesnį vazoną, naudodami šviežią substratą.
Levandų apsauga žiemą
Norint apsaugoti levandas nuo stiprių žiemos vėjų, sodinkite jas prie akmens ar plytų sienos – taip sukursite papildomą šilumą ir užuovėją. Jei jūsų regione žemė dažnai užšąla ir atitirpsta, prireiks mulčiaus sluoksnio – jį berkite, kai dirva jau pašalusi, kad apsaugotumėte šaknis.
Galimos kenkėjų ir ligų problemos
Levandų augalus retai puola ligos, tačiau pasitaiko šaknų ir stiebų puvinys, kurį sukelia dirvoje slypintys grybai. Taip pat gali pasitaikyti dėmių ant lapų, ypač jei ligos paveikia ir kitus šalia augančius augalus.
Iš kenkėjų levandas dažnai lanko baltasparniai, voratinklinės erkutės, cikados ir seilėjūgės. Jų atsikratyti padeda vandens srovė, speciali muilo priemonė arba natūralūs aliejai. Neretai levandas puola ir augalinės blakės, tačiau šiuos kenkėjus dažniausiai galima suvaldyti sodo priemonėmis. Geros žinios – levandos nėra patrauklios stirnoms.
Pastebėję voratinklines erkes, ieškokite baltų tinklų, pageltonavusių lapų ir baltų dėmelių.
Žydėjimo skatinimas
Tinkamai pasodinę ir parinkę tinkamą dirvą, levandas kasmet džiugins žiedais. Paprastai žydi nuo gegužės iki rugpjūčio. Jų žiedai – nedideli, violetinės spalvos, išsidėstę išilginėmis eilėmis palei stiebą, o kvapas vienu metu jaučiasi ir aštrus, ir raminantis.
Laimingas levandas užauginsite, jei užtikrinsite bent 6–8 valandas dienos šviesos. Per derlingoje dirvoje levanda gali nežydėti ar žydėti mažiau. Nepamirškite ankstyvą pavasarį patrumpinti krūmų – net jei ir patinka jų dabartinė forma. Tai paskatins daugiau žiedų.
Dažniausios levandų problemos
- Geltonuojantys lapai dažniausiai rodo perlaistymą. Apatiniai geltoni lapai reiškia, kad dirva per šlapia. Ypač žiemos metu tai gali pražudyti levandas.
- Sausa dirva ir praradęs tvirtumą augalas signalizuoja, kad levandai trūksta vandens.
- Medėjantis ar ištįsęs augimo būdas pasireiškia, jei levandos reguliariai negenimos. Genėkite po žydėjimo laikotarpio vėlyvą vasarą ar ankstyvą rudenį.
Levanda kasmet atželia, jei tinkamai ja rūpinsitės – tai daugiametis augalas. Jos šaknys linkusios plėstis, tačiau augalai labiau mėgsta augti nedidelėmis grupėmis.
Manoma, kad levanda simbolizuoja tyrumą, ramybę ir grakštumą. Jos eterinis aliejus garsėja kaip natūrali priemonė nuo uodų.
Levandos gali žiemoti lauke nuo 5-tosios atsparumo zonos ir aukščiau. Jei dirva žiemą dažnai įšąla, tiesiog apliekite augalus mulčiu ir taip apsaugosite jų šaknis.
