Barzdotieji vilkdalgiai – vienos ryškiausių pavasario sodo gėlių, pasižyminčios ne tik nuostabiais žiedais, bet ir paprastu dauginimu bei persodinimu. Jei norite išlaikyti augalų gyvybingumą ir gausų žydėjimą, svarbu žinoti, kada juos dalinti ir persodinti. Šiame tekste rasite aiškias instrukcijas, kaip teisingai pasirūpinti barzdotaisiais vilkdalgiais bei ko tikėtis viso proceso metu.
Vilkdalgio augalo sandara
Barzdotieji vilkdalgiai pradedami auginti iš minkštų požeminių stiebų, vadinamų šakniastiebiais. Šakniastiebiai sukaupia maistines medžiagas – krakmolą ir baltymus, todėl augalai geba ištverti prastesnius augimo sezonus. Be to, šakniastiebiai palengvina augalo dauginimą – pakanka atskirti šakniastiebio dalį ir pasodinti ją naujoje vietoje, kad išaugintumėte identišką augalą.
Ilgainiui šakniastiebiai plečiasi, imdami varžytis tarpusavyje. Perdaug susigrūdę augalai dažnai nustoja žydėti, tampa silpnesni, o šaknys jautrios kenkėjams ir ligoms. Reguliarus dalinimas ir persodinimas padeda vilkdalgiams atsinaujinti bei džiuginti sodriais žiedais kiekvieną pavasarį.
Kada ir kodėl reikia vilkdalgius dalinti bei persodinti
Bėgant metams, vilkdalgių šaknys sustandėja ir perauga, tuomet kerų vidurys išpliksta – lapai ir žiedai telieka pakraščiuose. Kad taip nenutiktų, kas trejus ar ketverius metus reikėtų augalus perkelti į naują vietą ir padalinti. Nepatartina šios procedūros atlikti žydėjimo metu.
Geriausias laikas vilkdalgiams persodinti – nuo vasaros vidurio iki vėlyvos vasaros, kai po žydėjimo ėmė džiūti lapai. Kada oras sausesnis, sumažėja grybelinių ligų rizika ir šakniastiebiai iki žiemos suspėja gerai įsišaknyti.
Taip pat, reikia nuolat apžiūrėti augalus dėl pavojų, tokių kaip vilkdalgių gręžikės lervos. Užkrėstų šakniastiebių kerai tampa minkšti, lapai gelsta ar vysta, o negydomos žaizdos pradeda pūti. Reguliarus kerų dalijimas leidžia išvengti panašių problemų.
Ko prireiks darbui
- Daržinio kastuvo arba kauptuko
- Aštrių sekatorių ar peilio
- Daržovių grėblio
- Komposto ar durpių (prireikus pagerinti dirvą)
- Vandens laistymui
- Vienkartinių pirštinių (norint apsaugoti rankas)
Vilkdalgių dalinimo ir persodinimo eiga
Kaip išimti ir padalinti augalą
Pirmiausia, kastuvu iškasama visas kerelis – patogiausia pjauti giliai aplinkui ir tuomet išversti kerą iš žemės. Nukratykite žemes. Kerą rankomis padalinkite į atskiras dalis. Vidurinė dalis dažnai būna sumedėjusi ar be šaknų – ją reikėtų išmesti.
Jei reikia, šakniastiebius galima suploninti peiliu arba sekatoriumi – net mažos jų dalys puikiai prigyja, jei turi bent kelias šaknis ir lapų spurgą. Iš vieno kerelio įmanoma užauginti dešimtis naujų vilkdalgių, tačiau dažniausiai rekomenduojama dalinti į 10–20 cm ilgio gabalėlius su 4–6 lapais.
Lapų ir šaknų koregavimas
Kiekvienam skyriui lapus apkirpkite iki 10–15 cm ilgio, palikdami trikampę, vėduoklę primenančią formą. Tai padeda išlaikyti drėgmę ir sumažina išgaravimą, todėl augalas lengviau įsišaknija.
Atidžiai patikrinkite šakniastiebius, ar nėra skylių ar minkštų vietų – tokios vietos dažnai rodo kenkėjų pažeistas vietas. Pažeistas dalis nupjaukite, kol pasieksite sveiką, baltą audinį. Jei norite, pjūvio vietas galite apibarstyti fungicidais, nors tai nėra privaloma.
Jei rudenį neturite galimybės iškart vėl pasodinti šakniastiebių, juos galima laikyti per žiemą tinkamose sąlygose ir sodinti vėliau pavasarį.
Kuri vieta vilkdalgiam tinkamiausia
Augalams labiausiai tinka atviras, saulėtas plotas, kur šviesos gausu bent 6–8 valandas per dieną. Dirva turi būti puri, lengva ir gerai drenuota, šiek tiek rūgštinė (pH apie 6,8). Jei žemė labai sunki ar molinga, ją pagerinkite kompostu ar durpėmis. Tai ne tik padeda pagerinti struktūrą, bet ir labiau parūgština dirvą.
Kaip tinkamai pasodinti vilkdalgius
Paruoškite negilią duobutę, šiek tiek gilesnę už šaknų ilgį, viduryje suformuokite mažą kauburėlį. Uždėkite šakniastiebį ant kalnelio taip, kad šaknys nusileistų žemyn, o šakniastiebio viršus būtų beveik lygiagretus žemės paviršiui, bet ne po žeme. Svarbu nepasodinti per giliai.
Apipilkite žeme, gerai paspauskite ir palaistykite. Paprastai tarp augalų rekomenduojamas 30–60 cm atstumas – taip vilkdalgiai daugiau vietos augs stipresni. Norint greitesnio efekto, šakniastiebiai gali būti sodinami arčiau, tačiau tokiu atveju juos teks dažniau dalinti. Tradiciškai vilkdalgiai sodinami po tris, kiekvienas atstumas – apie 60 cm.
Priežiūra po pasodinimo
Dažniausiai nauji daigai pasirodo per 2–3 savaites. Pirmas ženklas – naujas lapelis, kylantis centrinėje šakniastiebio dalyje. Laistykite reguliariai, kol pamatysite pirmuosius augimo ženklus, vėliau palaistykite ne dažniau kaip kartą per savaitę.
Priklausomai nuo to, kada pasodinote, žiedų gali pasirodyti jau kitą pavasarį. Tačiau neskubėkite tikėtis gausaus žydėjimo jau pirmais metais.
Ruošimas žiemai
Po pirmųjų šalnų likusi vilkdalgių antžeminė dalis nupjaunama prie pat žemės ir pašalinama. Tai padeda sustabdyti kenkėjų – ypač vilkdalgių gręžikių – dauginimąsi, nes jų kiaušiniai dedami ant lapų, likusių po rudens. Nešalinant žaliavos, pavojus išlieka ir pavasarį gali pasirodyti nauji kenkėjų pažeidimai.
