Jei pastebėjote, kad jūsų augalų lapuose išraitytos vingiuotos linijos, tikėtina, kad augalus užpuolė lapgraužiai. Šie vabzdžių lervos – dažniausiai musių, vabalų, kandžių ar pjūklelių – išsirita iš ant lapų padėtų kiaušinėlių, prasigraužia į lapo vidų ir ten minta audiniais, palikdami permatomus takelius. Įdėmiai apžiūrėjus takelio gale dažnai įmanoma įžvelgti tamsų tašką – tai lervos kūnas.
Lapgraužių žalos požymiai
Nors dažniausiai lapgraužiai palieka vingiuotas linijas, jų padarinius galima atpažinti ir pagal balkšvas, permatomas dėmes. Tokia žala dažnai painiojama su augalų ligomis. Kai kurie augalai, pavyzdžiui, vėdrynai, beveik visada turi bent kelis lapus su tipinėmis vingiuotomis linijomis. Labai mėgstami ir špinatinių šeimos augalai: mangoldai, burokėliai, tačiau lervos užpuola ir agurkus, salierus, baklažanus, salotas, žirnius, bulves ar pomidorų lapus. Lapgraužių nesustabdo net ir storesni, tvirtesni augalai – jie pažeidžia buksmedžius, citrusinius ir kitus krūmus ar medžius.
Nors pažeisti lapai atrodo neestetiškai, dažniausiai pavieniai lapgraužiai nesukelia ilgalaikės žalos ir augalas išlieka gyvybingas. Tik stiprios ar pakartotinės invazijos gali nualinti augalus. Vis dėlto, kai auginimi lapiniai daržovės – špinatai, salotos, mangoldai ar burokėlių lapai – lapgraužiai gali sugadinti ar net visiškai sunaikinti derlių.
Kaip kovoti su lapgraužiais
Paprastai insekticidai nenaudojami, norint suvaldyti lapgraužių plitimą. Kadangi jų žala daugiausia kosmetinė, pakanka tiesiog pašalinti pažeistus lapus. Tai ne tik pagerina augalo išvaizdą, bet ir pašalina lervas, kol jos dar nevirto suaugėliais bei nepridėjo naujų kiaušinėlių. Pažeistose vietose augalo audiniai jau būna negyvi, tad tokie lapai nei atsinaujins, nei pagerės.
Lapgraužių natūralių priešų gamtoje netrūksta. Jei žala nėra didelė, galima sodinti šalia augalų kitus, kurie traukia naudingus vabzdžius – taip natūrali pusiausvyra bus atstatyta. Jei augalas kasmet nukenčia nuo lapgraužių, verta imtis prevencinių priemonių – ankstyvą pavasarį purkšti augalus insekticidais, pavyzdžiui, neemo pagrindu, kol suaugę vabzdžiai dar nepadėjo kiaušinėlių.
Kada tinkamas paskutinis variantas – cheminės priemonės
Yra sisteminių insekticidų, kuriuos augalai įsisavina ir kurie veikia visame augale. Tam tikri preparatai patvirtinti naudoti prieš lapgraužius, tačiau daugelis jų yra labai stiprūs, o kai kurios veikliosios medžiagos pastaruoju metu vis dažniau uždraudžiamos. Be to, tokios priemonės veikia tik tuomet, jei naudojamos prieš išsiritant lervoms. Naudoti sisteminius insekticidus valgomiems augalams nepatariama – šiuo metu nėra saugių tokio tipo produktų nekomerciniam naudojimui sodo derliui.
Kaip apsaugoti derlių
Efektyviausias būdas – stebėti augalus, atpažinti problemą vos tik pasirodo pirmieji požymiai ir nedelsti pašalinti pažeistus lapus. Jei auginamos lapinės daržovės, kurias ketinama vartoti maistui, verta reguliariai apžiūrėti visą lysvę, atidžiai stebėti, ar nesimato lapgraužių pėdsakų. Kiaušinėliai ypač lengvai pastebimi ant špinatų ar lapinių kopūstų, todėl juos nesunku pašalinti, kol dar neišsirito žalingos lervos. Anksti pavasarį verta atidžiai patikrinti lapų apatinę pusę – būtent čia dažniausiai slepiasi potencialūs kenkėjai.
