Klojant plyteles ant faneros, svarbiausia pasirūpinti stabiliu pagrindu. Tokia grindų danga gali būti tinkama, tačiau reikia tinkamo tarpinio sluoksnio. Be jo fanera gali perduoti judėjimą plytelėms ir skiediniui.
Kaip paruošti fanerą plytelėms
Plytelės neturėtų būti klijuojamos tiesiai ant faneros pagrindo. Ant jo pirmiausia klojamas plonesnis faneros sluoksnis. Tinka tik išorės darbams skirta fanera arba kokybiška konstrukcinė fanera. Fanera su lukšto klijavimu tam netinka.
Jei paliekama vietos plėstis, grindys dirba saugiau. Tarp lakštų reikia palikti apie 1/16 colio tarpą. Jei lakštai susiglaudžia, kraštai gali spausti vienas kitą ir deformuotis.
Viršutinis faneros sluoksnis turi būti tvirtai prisuktas. Varžtus dėkite kas 8 colius prie kraštų ir kas 6 colius vidurinėje dalyje. Svarbu, kad varžtų galvutės būtų lygiai su paviršiumi. Jei danga vis tiek juda, reikia papildomų varžtų. Jei to nepakanka, gali būti silpnos grindų sijos.
Tokiu atveju jas verta sustiprinti iš apačios. Tam sijos sutvirtinamos papildomomis 2×10 arba 2×8 lentomis. Taip sumažinamas lankstymasis ir pagerinamas pagrindo tvirtumas.
Koks sluoksnis geriausiai atskiria plyteles nuo faneros
Jei plytelės klijuojamos ant judraus paviršiaus, įtampa persiduoda į visą dangą. Dėl to vėliau gali skilti plytelės arba siūlės. Tam naudojamas tarpinis sluoksnis, kuris atskiria plyteles nuo pagrindo.
Vienas iš patikimiausių sprendimų yra polietileninė atskiriamoji membrana. Ji leidžia fanerai ir plytelių klijams judėti atskirai. Toks sluoksnis taip pat padeda sumažinti drėgmės skverbimąsi. Jis lengvas ir patogus montuoti, tačiau kainuoja daugiau.
Kitas variantas yra cementinė plokštė. Ji nesiplečia ir nesitraukia veikiama vandens. Vis dėlto ji prideda daugiau svorio ir pakelia grindų aukštį labiau nei membrana.
Darbo eiga klojant plyteles ant faneros
Pirmiausia ant pagrindo prisukamas papildomas plonesnės faneros sluoksnis. Tiesiogiai ant pagrindinės faneros plytelių kloti nereikėtų. Viršutinio sluoksnio siūlės turi nesutapti su apatinio sluoksnio siūlėmis. Viena siūlė neturi būti virš kitos.
Ant paruoštos faneros užtepamas plonas sluoksnis klijų mišinio. Pirmam sluoksniui tinka modifikuotas mišinys. Jis padeda geriau sukibti su fanera ir paruošia paviršių membranai.
Į dar drėgną mišinį įspaudžiama atskiriamoji membrana. Dirbti reikia greitai, kad klijai nespėtų pradžiūti. Tada naudojamas kitas mišinys, šį kartą nemodifikuotas. Jis tepamas ant viršaus jau ant membranos.
Tuomet klojamos plytelės. Tarp jų įstatomi plastikiniai tarpukai, kad siūlės būtų vienodo pločio. Kai klijai sukietėja, siūlės užpildomos glaistu. Glaistas tempiamas įstrižais mostais per plytelių paviršių. Perteklių reikia nuvalyti, bet nepažeisti tarpų.
Galiausiai nuo plytelių nuvalomas balkšvas sluoksnis, likęs po glaistymo. Tam naudojamas švarus kibiras, kempinė ir specialus valiklis. Paviršius turi likti švarus ir tvarkingas.
Ką verta žinoti prieš pradedant
- Prieš klijuojant plyteles faneros nereikia gruntuoti.
- Tinkamas faneros pagrindo storis yra apie 1/2 iki 3/4 colio.
- Fanera turi būti standi ir kuo mažiau linkti.
- Per didelis varžtų gylis neturi siekti sijų, jei to nereikia.
- Varžtai turi tvirtinti tik faneros sluoksnius tarpusavyje.
- Jei jie pasiekia sijas, prarandamas dvigubo sluoksnio pranašumas.
- Net ir paprastas puodelio testas gali parodyti pagrindo judėjimą.
- Jei vanduo testavimo metu neišsilieja, pagrindas pakankamai stabilus.
- Cementinė plokštė yra geras pasirinkimas grindų plytelėms.
- Ji tvirtesnė už medienos pagrindą ir mažiau jautri irimui.
Tvarkingai paruoštas pagrindas lemia visos dangos ilgaamžiškumą. Kuo mažiau judėjimo apačioje, tuo saugiau laikysis ir plytelės viršuje.
