Daugelis daržininkų žiemines moliūgines augina todėl, kad jos puikiai laikosi laikymo metu. Žieminėmis jos vadinamos dėl to, kada yra saugomos, o ne auginimo ar derliaus nuėmimo laikotarpio. Sėjama paprastai vėlyvą pavasarį, vasarą auga kaip ir vasarinės, tačiau joms reikia gerokai ilgesnio vegetacijos periodo, o skinti reikia rudeniop. Po derliaus nuėmimo tereikia nesudėtingai paruošti moliūgus saugojimui, kad jie išliktų iki pat žiemos. Laikant moliūgus, galima sutaupyti ir visą žiemą džiaugtis šviežio derliaus prieskoniu. Žieminė moliūginė puikiai tinka sriuboms, desertams ir garnyrui, o jų laikyti ilgai nereikia sudėtingų paruošimo būdų. Svarbiausia – teisingai apdoroti derlių, vadinamą džiūvimu, kuris yra labai paprastas procesas.
Kas yra džiovinimas?
Džiovinimas reiškia laikyti žiemines moliūgines pakankamai šiltoje vietoje su gera oro cirkuliacija, dažniausiai 10–14 dienų.
Kodėl verta džiovinti moliūgus?
Nuskinus žieminę moliūginę, vaisiuje dar yra perteklinės drėgmės. Džiovinimo metu dalis vandens pasišalina. Šis procesas lemia kelis svarbius dalykus:
- Natūralūs cukrūs sutirštėja, todėl skonis tampa saldesnis.
- Sulėtėja vaisiaus kvėpavimas, o tai leidžia laikyti ilgiau.
- Mažėja puvimo tikimybė.
Nuskintas moliūgas dar kurį laiką „kvėpuoja“. Džiovinant jo odelė kietėja, susidaro apsauginis sluoksnis. Tvirtesnė žievė lėtina kvėpavimą ir taip gerina moliūginės išsilaikymą. Tvirta žievė taip pat padeda apsisaugoti nuo puvinio, todėl derlių paprasčiau išlaikyti nepažeistą ilgam laikymui.
Kurioms moliūginėms reikia džiovinimo?
Džiovinimas būtinas tokioms žieminėms moliūginėms kaip Blue Hubbard, Buttercup, Butternut ir Spaghetti. Tuo tarpu Acorn veislei džiovinimas mažina laikymo trukmę ir kokybę, todėl jos papildomai apdoroti nereikia.
Žieminiai moliūgai puikiai laikosi sandėlyje.
Džiovinti moliūgus patogu ant vištų tinklo, pritvirtinto prie medinio rėmo. Taip pat galima naudoti langų tinkliukus ar plastikinį padėklą su skylėtu dugnu – svarbu gera oro cirkuliacija.
Kas savaitę apžiūrėkite laikomus moliūgus. Jeigu pastebite dėmių atsiradimą, tokius vaisius atskirkite nuo kitų ir padėkite ant atskiros plastikinės lėkštelės – naudokite juos greičiau. Šios dėmės ilgainiui išsiplės ir vaisius visiškai suirs nuo puvinio.
Ilgai laikant moliūgus, gali atsirasti paviršinių žymių. Laikant labai ilgai, jos gali būti pirmas puvinio ženklas. Jei žymės paviršinės, minkštimas po jomis išlieka puikus.
Žemės dėmės – tai žymės, kuriose vaisius lietėsi su dirva. Po šiomis dėmėmis minkštimas išlieka kokybiškas.
Kiek laiko išsilaiko džiovinti moliūgai?
Vaisių rinkimas ir tvarkymas tiesiogiai lemia, kiek ilgai žieminė moliūginė laikysis. Šie patarimai padės užtikrinti gerus rezultatus:
- Džiovinkite tik nepažeistus vaisius. Jei žievė pažeista arba nubrozdinta, vaisius laikysis prastai.
- Skynimui geriausia naudoti žirkles arba sodo peilius. Raunant vaisius galima lengvai nulaužti arba pažeisti kotelį, kuris tada tampa didele žaizda ir puvinio vieta.
- Palikite 5–8 cm ilgio kotelius. Jei kotelis nutrūkęs arba atsilaisvinęs, tokie vaisiai gali laikytis trumpiau. Pirmiausia sunaudokite moliūgus nutrūkusiais koteliais.
- Šalnos trumpina laikymo trukmę. Nors lengva šalna kai kurioms veislėms suteikia daugiau saldumo, tačiau ženkliai sutrumpina laikomumą. Visas žiemines nuimkite iki kol naktimis temperatūra nukrenta iki 5–7 °C.
- Moliūgus laikykite sausai. Neskinkite ir nejudinkite šlapių vaisių.
- Atsargiai pašalinkite visus žiedų likučius, likusius vaisiaus apačioje.
Geriausiai moliūgus laikyti vėsioje, sausai vietoje. Dažniausiai rekomenduojama temperatūra – 10–13 °C, o santykinė drėgmė turėtų būti 60–70 procentų. Acorn veislei geriausia kiek žemesnė, iki 13 °C temperatūra – aukštesnėje daugiau šerpetos ir suglebimo. Vengti didesnės drėgmės, nes ji skatina puvinį. Laikymo trukmė priklauso ir nuo veislės: Acorn išsilaiko iki 4 savaičių, Spaghetti – 4–5 savaites, Buttercup – 13 savaičių, Butternut – iki pusės metų, Blue Hubbard – net 6–7 mėnesius.
Praktiškas, išradingas ir kruopštus vyras, kuris mėgsta viską pasidaryti pats. Nuo vaikystės domėjosi, kaip veikia įvairūs daiktai, o vėliau tai pavirto į aistrą statybai, interjerui ir inžinerijai. Po daugelio metų darbo statybų sektoriuje, jis nusprendė savo žiniomis pasidalinti su kitais – taip gimė jo tinklaraštis, kuriame aptaria viską: nuo grindų dangos pasirinkimo iki sodo tvarkymo patarimų.
