Ar kada nors pagalvojote, jog vyšnių kauliukai iš esmės yra sėklos? Ši nedidelė detalė daugeliui pradedančių sodininkų atrodo netikėta, tačiau būtent iš kauliukų ir galima užsiauginti derlingus vyšnių medžius, kuriuos puoš kvapnios žiedų kekės pavasarį ir sunokusios uogos vasaros pradžioje.
Dažniausiai sodininkai renkasi įsigyti jau paaugintus vyšnių sodinukus, tačiau auginimas iš šviežių, vietinių sėklų ne tik sutaupo, bet ir suteikia malonų kūrybinį procesą. Šiame straipsnyje rasite paprastus patarimus ir aiškią eigą, kaip sėkmingai sudygdyti vyšnių medelį savo sode.
Kokių sėklų pasirinkimas svarbus
Pirmiausia reikėtų apsispręsti, kokį vyšnių medį norite auginti – saldžių ar rūgščių vyšnių, raudonų ar juodų veislių? Taip pat verta pasidomėti, ar pasirinkta rūšis kryžmadulkė, ar apsidulkina pati. Nuo šio pasirinkimo priklausys būsimas derlius ir augalo priežiūra.
Vyšnių sėklų sodinimas pavasarį
Norint auginti vyšnias iš sėklų pavasarį, pirmiausia sėklas reikia pasiruošti. Prieš sodinant pravartu sėklas pamirkyti šiltame vandenyje – tai padeda pašalinti minkštimą bei palengvina dygimą. Po to sėklas būtina stratikuoti: laikyti drėgname substrate arba maišelyje šaldytuve kelias savaites, kad jos „pajustų“ žiemos šalčio laikotarpį. Tokia procedūra paskatina geresnį dygimą pasisodinus pavasarį.
Vyšnių sėjimas rudenį
Kitas būdas – rudenį sėklas sėti tiesiai į žemę. Tokiu atveju stratifikacijos atlikti nereikia, nes natūralios žiemos sąlygos pačios paveiks sėklą ir paruoš dygimui. Sodinant tiesiai lauke, rekomenduojama įterpti daugiau sėklų nei planuojate užauginti – dygimo tikimybė kiek mažesnė nei sodinant pavasarį, tačiau šis būdas itin paprastas ir natūralus.
- Rudenį paruoškite žemę ir įterpkite sėklas 2–3 cm gyliu.
- Išberkite daugiau sėklų, nes dalis jų nesudygs.
- Žiemą sėklas saugos natūralus šalčio periodas.
Kaip apsaugoti jaunuolius medelius
Šviežiai pasodinti ar ką tik sudygę vyšnių medeliai dažnai vilioja žvėris – ypač stirnas, triušius ar kitu laukinius gyvūnus. Norint apsaugoti jaunus medžius, verta rudens pabaigoje ar žiemos pradžioje kamienus laisvai apvynioti džiovintu jutu ar panašia orui laidžia medžiaga. Tokia apsauga nepraleidžia šviesos bei drėgmės, bet tampa nepatraukli kramtyti. Pavasarį, prieš prasidedant žydėjimui, šią apsaugą būtina nuimti.
Svarbu tokią apsaugą naudoti keletą pirmųjų metų, kol kamienas spės sukietėti. Taip pastebimai išauga tikimybė, kad medelis sėkmingai sulauks brandos.
Vyšnių augimo greitis ir vaisiai
Vyšnios iš sėklos neretai auga lėčiau nei skiepytos, tačiau kantrybė atsiperka – derliaus sulauksite, kai medžiui bus maždaug 3–10 metų. Tikslus metas priklauso nuo rūšies ir priežiūros. Dažniausiai rūgščios vyšnios pradeda vesti jau po 3–5 metų, o saldžios sunokina vaisius po 4–7 metų.
Tinkama priežiūra ir reguliarus genėjimas leidžia vaisius užauginti greičiau ir gausiau. Pažangesni sodininkai patirties turintiems sodo mylėtojams gali išbandyti vyšnių skiepijimą ant stiprių poskiepių – taip vaisių sulaukiama greičiau.
Prieš sėjimą verta vyšnių sėklas šiek tiek pamirkyti, taip jos lengviau išlaisvinamos nuo minkštimo ir geriau sudygsta. Tinkami pasirinkimo žingsniai ir nuosekli priežiūra gali padėti užauginti savą vyšnių medelį, kuris ne tik puoš sodą, bet ir dovanos saldų derlių.
Svarbios saugos žinios apie vyšnias
Vyšnių medžių vaisiai – vienintelė dalis, tinkama žmonių ir gyvūnų mitybai. Visi kiti augalo komponentai – lapai, koteliai, žievė bei patys kauliukai – neskirti vartoti.
Vyšnių medžiai priklauso Prunus giminei, kuriai priskiriami ir persikai, abrikosai, slyvos bei nektarinai. Šios giminės augalai puikiai auga tiek sode, tiek gali būti vertingi virtuvėje. Tinkamai pasirinkta vyšnių veislė ir šiek tiek kantrybės leis mėgautis savomis vyšniomis daugybę metų.
