Neemo aliejaus purškalas – natūrali priemonė, kurią dažnai renkasi tie, kas nori apsaugoti savo augalus nuo kenkėjų, erkių ar grybelinių ligų. Ši medžiaga plačiai naudojama tiek soduose, tiek vidaus erdvėse, nes efektyviai kovoja su įvairiais augalus puolančiais organizmais. Neemo aliejus taip pat turi vietą ir kosmetikos pramonėje, medicinoje, tačiau augalų priežiūroje jis vertinamas dėl insekticidinių savybių ir aplinkai draugiško poveikio.
Kas yra neemo aliejus
Neemo aliejus išgaunamas iš neemo medžio sėklų. Jame esantis aktyvus junginys azadirachtinas padeda nuvyti ar sunaikinti kenkėjus ir ligų sukėlėjus. Ilgametė praktika parodė, kad šis aliejus gali būti puikus pagalbininkas kovojant su įvairiomis augalų bėdomis.
Kada ir kaip naudoti neemo aliejų
Ekologiškai ūkininkaujantys sodininkai dažnai pasirenka neemo aliejų dėl jo selektyvaus, saugaus poveikio: žmonėms ir gyvūnams jis nekenksmingas, o laukiniams gyvūnams pavojaus nekelia. Tačiau veiklioji medžiaga paveikia tik tam tikrus kenkėjus – būtent tuos, kurie realiai pažeidžia augalus.
Purškiant neemo aliejumi, svarbu išpurkšti visus augalo paviršius – tiek lapų viršų, tiek apačią, taip pat ir stiebus bei žemę aplink augalą. Veikliosios medžiagos dirvožemyje, vandenyje bei ant lapų išnyksta greitai dėl saulės šviesos ir mikroorganizmų veiklos, todėl sprendžiant, kada purkšti, svarbu pasirinkti tinkamą laiką.
- Venkite purkšti, kai saulė kaitriausia dienos metu – šiluma ir saulė gali nudeginti lapus.
- Nerekomenduojama naudoti prieš ar per lietų, nes lietus gali paprasčiausiai nuplauti aktyviąsias medžiagas.
Kaip veikia neemo aliejus
Pagrindinis neemo aliejaus veikimo principas – trikdyti vabzdžių gyvenimo ciklą. Jis neleidžia jiems maitintis, augti, daugintis ir dėti kiaušinių. Dėl to pesticidas ypač veiksmingas prieš konkrečius kenkėjus, nors gali būti žalingas ir kai kuriems naudingiems vabzdžiams bei dirvožemio organizmams, pavyzdžiui, bitėms, boružėms, sliekams. Būtent todėl verta jį naudoti tik tada, kai tikrai nustatoma kenksmingų vabzdžių invazija.
Kaip paruošti neemo aliejaus mišinį
- Pilnai užpildykite purkštuvą 1 galonu šilto vandens ir įmaišykite 1–2 arbatinius šaukštelius skysto, švelnaus indų ploviklio.
- Ploviklis reikalingas todėl, kad padeda išsklaidyti ir sumaišyti neemo aliejų su vandeniu. Jei norite, galite naudoti skystą ūkišką muilą, jis irgi efektyviai veikia kai kuriuos kenkėjus.
- Gerai išmaišius vandens ir ploviklio tirpalą, pamažu įmaišykite 1–2 valgomus šaukštus neemo aliejaus. Mišinį vėl sumaišykite.
- Per didelis neemo aliejaus kiekis gali pažeisti lapus, ypač jei augalas bus saulėtoje vietoje ilgą laiką po purškimo. Laikykitės rekomenduojamų dozių.
- Purškiant svarbu sudrėkinti visas augalo dalis (lapų viršus, apačia ir net stiebai) taip, kad paviršius matytųsi šlapias. Apsaugokite rankas – naudokite pirštines, kad neprisiliestumėte prie tirpalo.
Naudojimo dažnumas
Mišinį naudokite kartą per savaitę. Prevenciniam poveikiui užtikrinti užtenka purkšti augalus kas 7–14 dienų. Taip išlaikysite augalų apsaugą ir nesukelsite perteklinio streso nei jiems, nei aplinkiniams vabzdžiams.
Panaudojimas medžiams
Tam tikriems medžiams neemo aliejus itin naudingas. Pavyzdžiui, žydintys kornusai dažnai nukenčia nuo miltligės – grybo, kurį padeda įveikti neemo fungicidinės savybės. Spygliuočiai, tokie kaip žvaigždinis kadagys, gali kentėti nuo erkučių antplūdžio – šiuo atveju naudingos nereikšmingos neemo savybės. Purškiant eglę ar kitus medžius, galima sumažinti tokių kenkėjų kaip amarai ar kitų specifinių vabzdžių antpuolius.
Praktiniai patarimai naudojant neemo aliejų
- Neteisingai naudojant šį purškalą galima nudeginti augalų lapus – todėl būkite atsargūs su doze ir purškimo sąlygomis.
- Neemo aliejus netinka visiems augalams ir medžiams. Ypatingą atsargumą reikėtų taikyti purškiant ant hibiskų, gvazdikų, fuksijų, gebenės, kai kurių klevų, kadagių, rausvų šakinių ir eglių rūšių.
- Tarp kitų natūralių priemonių galima išbandyti diatomitinę žemę, arba purškalus su pipirmėtės, rozmarinų ir čiobrelių aliejais.
- Aliejus augintiniams kenksmingu nelaikomas, tačiau geriau riboti jų kontaktą su neseniai apdorotais augalais ar žeme.
