Viskas prasidėjo nuo noro mušti golfo kamuoliukus nuo savo verandos. Iš pradžių galvojau tiesiog pastatyti starto vietą. Tačiau pagalvojau, kad jei jau imsiuosi darbo, verta pratęsti erdvę – taip atsirastų vietos griliui, stalui su kėdėmis svečiams. Tada jau kilo mintis pridėti dar šiek tiek ploto baseinui. Kaip matote, viskas greitai išaugo į didelį projektą.
Kaip sukonstruoti terasos rėmą per 9 paprastus žingsnius
Medžiagos, kurias naudojau terasai statyti
- Medis
- Vinys
- Pjūklas
- Virvė (žymėjimo linijai)
- Vinių pistoletas
- Matavimo juosta
- Impregnuota mediena
Kaip pasirinkau medžiagas terasai
Aš asmeniškai pasirinkau impregnuotą medieną. Ji atitinka aukštus standartus ir gaminama naudojant naujausią MCA technologiją, kurioje panaudotas varis. Tai reiškia, kad ši mediena nekenkia augalams, žmonėms ar gyvūnams, bet yra pavojinga mikroorganizmams, sukeliantiems puvimą ar grybelį. Ši mediena skirstoma pagal impregnavimo lygį, todėl pasirinkimas gali būti painus, bet produktai turi juodąsias galų žymes, kurios padeda lengviau pasirinkti – ar tai būtų lengvo, ar intensyvesnio naudojimo variantai.
1 žingsnis: Terasos stulpų paruošimas
Pirmiausia parodysiu, kaip atrodė viskas prieš pradedant. Bendra būklė buvo gana gera, išskyrus laiptus – apie tai pakalbėsiu vėliau. Taigi, pašalinau turėklus ir atnaujinau tai, ką galėjau, kad galėčiau tęsti statybas. Kiekvienos terasos pagrindas susideda iš keturių pagrindinių dalių: stulpų, sijų, skersinių ir terasos lentų. Pradedame nuo stulpų įrengimo. Skirtingose vietovėse taikomi skirtingi reikalavimai dėl stulpų įkasimo gylio, tad būtina pasitikrinti vietinius statybos reikalavimus.
Tada ant stulpų dedu apsauginį rankovę. Niekada neįkasu stulpo be šios apsaugos. Puvo procesui būtinas drėgmės ir oro kontaktas, o labiausiai pažeidžiama vieta yra apie penkis centimetrus virš žemės. Rankovė šią vietą apsaugo – jos vidus padengtas derva, kuri sukuria hermetišką sandarumą, neleisdama deguoniui pasiekti medieną. Rankovė susitraukia nuo karščio, todėl ją kaitinu propano lempa, o kitas žmogus suka stulpą. Procesas trunka kelias sekundes, tada aušinu voleliu su vandeniu.
2 žingsnis: Betonavimas, kad stulpai stovėtų tvirtai
Jei darbų mastas didelis, verta išsinuomoti betono maišyklę, kad vienu metu būtų galima paruošti tris maišus. Būtinai betonuokite su nuolydžiu – nenorime, kad vanduo kauptųsi prie pagrindo.
Na, o dabar patarimas apie virvės liniją stulpų išlygiavimui. Daugelis ją ištempia arti stulpo vietos, bet net ir menkiausias prisilietimas gali ją iškraipyti. Siūlau palikti tarpą – šiuo atveju apie 45 cm – kad būtų patogu naudoti matavimo juostą ir tiksliai pažymėti vietą, kur turi būti stulpas.
Taigi, visi stulpai pastatyti, dabar juos reikia nukirsti iki reikiamo aukščio, kad būtų galima montuoti sijas.
3 žingsnis: Stulpų kirpimas iki reikiamo aukščio
Norint nustatyti teisingą aukštį visiems stulpams, naudojamas lazerinis lygis. Nustačius žymę vienoje pusėje, ją galima perkelti aplink stulpą naudojant kampamatį. Mano mėgstamiausias įrankis tokiems darbams yra kampamatis, kuris turi išplečiamą liniuotę – nuo 15 iki 30 cm – ir leidžia greitai dirbti vietoje.
Visas karkasas statomas iš impregnuotos medienos, o stulpams naudojama specialiai pažymėta mediena, tinkama kontaktui su žeme. Apie šių žymėjimų reikšmę papasakosiu vėliau. Šiuo metu kolega žymi visų sijų atramų vietas. Šios atramos leis sijoms remtis į įpjovas stulpuose, todėl jis naudoja kampamatį, kad pažymėtų tikslų gylį.
Įpjovų formavimui įprastinis diskinis pjūklas nėra pakankamai gilus, kad pjautų vienu pjūviu. Tačiau jį galima naudoti nustatant norimą pjovimo gylį ir padaryti išorinius pjūvius, kurie neperžengs atramos ribos. Mūsų atveju pjūklas galėjo pjauti pilnu gyliu. Visi pjūviai padaromi aplink atramos vietą, o kolega tai daro nuosekliai – tada aš užbaigiu darbą su kita įranga. Tai užbaigia atramų formavimo etapą. Toliau – sijų kirpimas iki reikiamo ilgio, kad būtų galima jas montuoti ant atramų.
4 žingsnis: Sijų montavimas
Šios sijos jau yra sužymėtos pagal išlinkimą – kiekvienoje lentos pusėje pažymėta rodyklė, rodanti, kur lenkiasi į viršų, kad sumontavus sija lenktųsi į viršų, o ne žemyn. Ši konkreti sija bus montuojama tiesiai ant stulpo, per jo vidurį. Laikinai ją pritvirtinu vinimi, o vėliau prisukinėsiu varžtais.
Sijų konstrukcijai naudojamos dvi sukabintos 5×30 cm lentos. Kad gautume stipresnę struktūrą, labai svarbu jas kuo glaudžiau suspausti. Iš pradžių naudojau trijų colių ilgio varžtus, kurie padeda išlyginti išlinkimus, tada viską sutvirtinau karkaso viniakalėmis. Tai buvo pirmasis kartas, kai naudojau karkasinę viniakalę, ir likau nustebintas jos greičiu bei veikimo tikslumu.
Kai visos sijos buvo sumontuotos, konstrukcija pradėjo įgauti aiškią formą.
5 žingsnis: Skersinių montavimas
Kitas žingsnis – skersinių (joistų) montavimas. Dažnai jie montuojami naudojant laikiklius, kurie tvirtinami prie sijų šonų, bet šiuo atveju skersiniai bus tvirtinami virš sijų. Todėl pirmiausia reikėjo išlyginti sijos viršų.
Tam pasitarnavo kreida, kuria pažymėjau nelygumų vietas. Tuomet naudojau elektrinį oblių, kad išlyginti paviršių. Kadangi statybvietė buvo šlaituota, prie žemiausios sijos dirbti buvo lengva. Vidurinė dalis reikalavo nemažai pastangų rankoms, o tolimoji sija buvo gerokai aukščiau mano galvos, todėl dirbti tapo dar sunkiau.
6 žingsnis: Skersinių montavimas
Pereikime prie trečios pagrindinės karkaso dalies – skersinių montavimo. Iš pradžių pašalinau senąjį išorinį skersinį, kad būtų galima prieiti prie jau esamos terasos skersinių ir prie jų tvirtinti naujas lentas „sustiprintu“ būdu – ne naudodamas laikiklius, o tiesiogiai sujungiant lentas. Šiuo metodu lentų nereikėjo trumpinti iki tikslaus ilgio – jos buvo montuojamos laisvai, tačiau reikėjo įpjauti, kad 5×25 cm lenta atitiktų 5×20 cm konstrukciją. Kitoje pusėje kolega Antanas tiesiog padėjo lentą ant viršaus, ir taip konstrukcija išsilygino.
Renkantis skersinių kiekį galima pasirinkti tarp 40 cm arba 60 cm centrų. Kadangi naudojau 5×20 ir 5×25 cm lentas, galėjau rinktis 60 cm tarpą, bet nusprendžiau likti prie 40 cm, kad terasa neatrodytų minkšta ir nestabili. Kainų skirtumas nedidelis, todėl rekomenduoju rinktis tankesnį išdėstymą.
Kad viskas būtų tikslinga, pirmiausia montavome paskutinį skersinį – taip galėjome išmatuoti įstrižaines ir įsitikinti, kad konstrukcija yra lygiakraštė. Prie sijų skersinius teko tvirtinti kampu (vadinamasis „toe-nailing“ metodas).
Patarimas: jei vinijate kampu, nuimkite viniakalės antgalį – tai leidžia kampu įvesti vinį be slinkimo, nes antgalis turi specialius smaigus geresniam sukibimui.
Svarbiausi matmenys – kad galiniai skersinių galai būtų vienodame atstume ir visi būtų lygiai kas 40 cm.
7 žingsnis: Skersinių galinis išlyginimas
Antrąją dieną baigėme montuoti skersinius ir išlyginome juos galinėje dalyje. Galų gale, skersinių galai turėjo būti sujungti su naujuoju išoriniu skersiniu. Labai svarbu, kad visi skersinių galai būtų vienodai išsikišę. Matuojant atstumus pagal 40 cm žymėjimą, visada geriau matuoti nuo apačios, nes viršus dar nėra pritvirtintas. Naudoju matavimo juostą su dviem skalių pusėmis, todėl matuoti nuo apačios labai patogu.
8 žingsnis: Skersinių sandarinimas
Prieš tęsiant darbus, atlikau svarbų etapą – skersinių sandarinimą specialia lipnia juosta, kuri žymiai pailgina jų tarnavimo laiką. Sudėtingiausia buvo tai, kad dėl nelygaus grunto kopėčias reikėjo perstatyti po 5–6 kartus prie kiekvieno skersinio. Kad to išvengčiau, sugalvojau naudoti dvi 5×20 cm lentas kaip laikinas sėdynes ir, dirbdamas atbulai, judėjau juosta po juostos. Vienu metu klijavau po 4–5 juostas, tada traukiausi atgal ir vėl kartojau.
Lipnią juostą būtina apvynioti aplink skersinio galą ir uždengti pjūvio vietą, nes ten mediena sugeria daugiausiai drėgmės.
9 žingsnis: Išorinio skersinio montavimas
Kol Vilmantas ir aš klijavome juostas, Antanas baigė paskutines karkaso dalis prie baseino – tai buvo vienintelė vieta, kur naudojome skersinių laikiklius. Tam pasitelkėme viniakalę, skirtą specialiai tokio tipo darbams.
Galiausiai tvirtinome galinį skersinį – lentą, kuri sujungia visus skersinių galus. Ji taip pat padeda sulygiuoti skersinius. Visada pradedama nuo vieno krašto, tvirtinant po vieną lentą, judant link kito krašto. Vienas žmogus laiko lentą viršuje ir tikrina, kad ji būtų lygi su skersinio viršumi ir kad kampas būtų 90°. Taip galima vinimis pritvirtinti tiek viršų, tiek apačią.
Tikrinimui naudoju kampamatį – jei lentos nesutampa, šiek tiek paspaudžiu arba patraukiu. Jei skersinis būna susisukęs, naudoju plaktuką su smaigu, kuris leidžia suimti ir pasukti lentą į tinkamą padėtį, kol kolega ją pritvirtina.
Architektūros ir statybų entuziastė, rašanti apie interjero dizainą, namų statybos procesus ir aplinkos kūrimą. Jos tekstuose gausu praktinių patarimų, kaip susikurti estetišką, patogų ir funkcionalų būstą. Domisi inžineriniais sprendimais, tvaria statyba bei „Pasidaryk pats“ projektais, kurie leidžia išreikšti kūrybiškumą ir taupyti resursus.
